• Vienos abėcėlės ženklų keitimas kitos abėcėlės ženklais vadinamas kodavimu, o pats užkoduoto ženklo užrašas – kodu.
• Kodavimas reikalingas tam, kad pranešimas būtų perduodamas kuo tiksliau, kad jis būtų mažiau iškraipomas, kad jį suprastų gavėjas ir kad būtų galima persiųsti pasirinktu mainų kanalu.
Su informacijos kodavimu dažniausiai susiduriame kalbant apie kompiuterius.
• Kompiuteriuose koduojama dvejetainiais skaičiais. Reikalinga ir šešioliktainė sistema. Koduojant dvejetainiais ženklais, iš n dvejetainių ženklų galima sudaryti 2 n-tuoju skirtingų kombinacijų.
• Konstruojant kompiuterį paaiškėjo, kad patogiausia jį sudaryti iš tokių elementų, kurie turėtų dvi būsenas. Pavyzdžiui: laidu teka elektros srovė – neteka; įmagnetintas plotelis – neįmagnetintas plotelis; aukšta įtampa – žema įtampa. Šias būsenas paprasčiausia žymėti vienetu ir nuliu (paprasčiau nė nesugalvosi).
• Jau žinome, kad kompiuteris turi abėcėlę, kuri susideda iš dviejų ženklų: 0(nulio) ir 1(vieneto).
• Kompiuterio kalba – tai dvejetainių skaičių kalba (dvejetainis kodas), kurios abėcėlė sudaro tik du skaitmenys – 0 ir 1.
• Dviejų ženklų abėcėlė vadinama dvejetaine.
• Kai kalbame apie konkrečią abėcėlę, jos ženklus galime vadinti rašmenimis arba simboliais .Pavyzdžiui, sakome ,kad kompiuterio dvejetainę abėcėlę sudaro du simboliai: 0 ir 1.
Kam reikalingas kodavimas? Ar ne paprasčiau būtų apseiti be jo ?
• Visai be kodavimo neišsiversime, nes būtina garsinę kalbą paversti rašytine – į tai galime žiūrėti kaip į tam tikrą kodavimą.
• Kalbėdami apie informacijos mainus, informacijos perdavimą, pranešimai turi būti išreiškiami taip, kad suprastų abu dalyviai: tiek siuntėjas, tiek gavėjas. Jeigu, pavyzdžiui , siunčiame pranešimą aklajam, tai turime jo tekstą užkoduoti akliesiems skirtu Brailio raštu.
• Kodavimas reikalingas norint kuo tiksliau perduoti pranešimą.
• Kompiuteriai sukonstruoti taip, kad visa informacija juose turi būti išreikšta dviem būdais t.y. atitikti arba 0 , arba 1.
Dvejetainiai kodai
• Kompiuteriai sukonstruoti iš elementų, kurie gali turėti tik dvi būsenas. Taigi norėdami kurį nors pranešimą įrašyti į kompiuterį , turime jį užkoduoti. Kodavimą šiuo atveju atlieka pats kompiuteris.
• Koduoti labai paprasta, kai abi abėcėlės turi...
Šį darbą sudaro 963 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!