Terminas „informacija“ kilo iš lotynų kalbos žodžio „informatio“ ir išvertus į lietuvių kalbą reiškia išaiškinimą, išdėstymą.
Informacija – tai itin paplitusi, bendra ir gili sąvoka, todėl jos negalima, tiesiog neįmanoma, paaiškinti viena fraze. Kasdieniniame gyvenime šį žodį suprantame kaip žinutę, pranešimą, perduodamą žodžiu, raštu arba kitais būdais, pavyzdžiui tai gali būti pranešimas apie kažkokius įvykius, apie kieno nors veiklą ir t.t.. Šiuo atveju „informuoti“ reikštų „ pranešti kažką dar nežinomą“ [9].
Kasdieniniame gyvenime „informaciją“ suprantame kaip žinutes, pranešimus, kuriuos perduoda ir gauna žmonės. Kalba, tekstas, skaičiai – tai nėra informacija. Tai yra informacijos perdavimo ir vaizdavimo priemonės, informacijos laikmenos. Informacija yra sutelkta žmonių kalboje, knygų tekstuose, laikrodžiuose, termometruose ir kituose įrengimuose. Pranešimai , t.y. informacija, yra priežastis kodėl žmonės įgyja daugiau žinių apie relųjį pasaulį ir mūsų aplinką [9].
Kiekvienoje srityje žodis „informacija“ turi skirtingas reikšmes. Nėra vieno apibrėžimo, kuris tiksliai apibūdintų sią sąvoką. Vieni mokslininkai arba mokslas supranta informaciją vienaip, kiti kitaip. Informatikos teorijoje informacija yra suprantama kaip pranešimą, kuris yra perduodamas signalų pagalba ir t.t..
Dalis mokslininkų linkę tikėti tokia teorija, kad informacija būna tarsi dviejų rūšių: techninė ir semantinė informacija. Kiti teoretikai išskyria dar kelias informacijos rūšis.
Pirmieji informacijos sąvoką bandė aiškinti žurnalistai ir filologai XX amžiaus pradžioje. Jie šią sąvoką apibūdino kaip žinias, pranešimą, suteikiantį žmogui įvairios prigimties žinių. Vėliau atsirado kitų apibūdinimų. Tuo metu kai atsirado matematinės informacijos ir kibernetikos teorijos, paplito griežtesnis informacijos termino apibrėžimas. Amerikiečių inžinierius ir matematikas K. Šenonas savo matematinėje informacijos teorijoje publikacijoje "Matematinė ryšio teorija" paaiškino informaciją kaip žinias, kurios pilnai arba iš dalies sumažindavo iki tol vyravusį neaiškumą. Anot šio mokslininko informacija – tai dingęs neapibrėžtumas. Taip pat K. Šenonas išvedė formulę, kuri suteikia galimybę apskaičiuoti informacijos skaitinę vertę pranešime arba žinutėje [5].
Pagal rusų teoretiką А. Д. Урсул informacija yra įvairenybė, kurią vienas objektas sudaro apie kitą. Įvairenybės perdavimas nuo vieno iki kito objekto...
Šį darbą sudaro 4493 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!