Informacija ir teisė

Informacija – svarbus visuomenės veiklos produktas, turintis vertę ir skirtas platinti. Bet kokį materialų produktą galima pirkti, yra ginamos jo šeimininko teisės. Panašiai yra ir su informacija. Informacijos kūrėjai atlieka vertingą darbą, kurio produktai gali būti platinami Būtent dėl šios priežasties informacijos ir visuomenės santykius nusako teisinės normos ir įstatymai. Valstybė reguliuoja keturis svarbiausius teisinius informacijos klausimus: autorių teisę, duomenų apsaugą, teisę naudotis informacija ir informacijos kontrolę.
Pirmiausia valstybė gina informaciją kaip intelektinio turto dalį ir suteikia teises informacijos kūrėjui, kurias vadiname autorinėmis teisėmis. Antra, valstybė saugo teisėtai sukauptą informaciją.Trečia , valstybė garantuoja teisę savo piliečiams naudotis įvairia informacija.Ir pagaliau, ketvirta, valstybė kontroliuoja informacijos sklaidą.
Autoriaus teisė – tai būdas intelektiniam turtui apsaugoti.
Poreikis ginti informacijos šeimininkų teises atsirado labai seniai. Jau XV amžiuje Italijoje bei Prancūzijoje knygų autoriams bei leidėjams būdavo suteikiamos tam tikros teisės. Viena vertus, tai buvo privilegijos, skatinančios imtis tokio brangaus tuo metu amato – knygų rašymo ir spausdinimo; kita vertus, tai buvo apribojimai – cenzūra – kai kuriom informacijos rūšim skleisti. Dabar šie du būdai – apsauga ir cenzūra – yra informacijos teisinių santykių pagrindas.
Autoriaus teisė apima teisės normas, reguliuojančias santykius, susijusius su kūrinių sukūrimu ir naudojimu. Autoriaus teisės normos nustato autoriaus asmeninės neturtinės teisės: teisę į autorystę, kūrinio neliečiamumą, išimtinę teisę skelbti, platinti kūrinį; taip pat ir turtines teises: teisę gauti honorarą (atlyginimą už darbą), naudotis autoriams teikiamomis lengvatomis.
Autoriaus teisės normas apibrėžiamos ir tuo atveju, kai visuomenės interesais autoriaus teisės apribojamos: leidžiama panaudoti kūrinį be autoriaus sutikimo ir be atlyginimo (pvz.: mokymo tikslams).
Autoriaus teisė jam priklauso iki gyvos galvos ir dar 50 metų po mirties (tuomet autorių atstovauja giminės ar kiti juridinį įgaliojimą turintys asmenys).
Kompiuterinėms programoms taip pat buvo pritaikyta autorių teisė. Programos pradėtos prilyginti kitiems autorių teises saugomiems kūriniams. Pirmiausia didžiosios valstybės (JAV – nuo 1980m., Prancūzija, Didžioji Britanija, Japonija, Vokietija – nuo 1985m.) padarė atitinkamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!