Individo ir bendruomenes santykis literatūroje

 Nuolatos girdime žmones kalbančius: „Šis individas padarė tai...“, „Atlikite tai individualiai“, „Individualumo testas“, natūraliai kyla klausimas: kas yra tas „individas“ ir kuo jis toks ypatingas? Vaikui, pirmą sykį išgirdusiam žodį „individas“, gali kilti nenuvaldomas noras juoktis, dėl šio žodžio panašumo į kitą, neįgaliesiems žmonėms vadinti skirtą, žodį – „invalidas“. Šis vaikiško juoko antplūdis yra visai natūralus. Tai, kad šis žodis vaikui kelia juoką, parodo, kad jis yra įdomus ir jam gali kilti noras pradėti daugiau juo domėtis, ir taip lavinti savo protą. Tačiau mes žinome, kad žodis „individas“, yra skirtas apibūdinti unikalų, nuo bendruomenės nepriklausantį žmogų. Reiktų paminėti, kad žmogaus nepriklausomybė nuo bendruomenės, nereiškia, kad jis yra atsiskyręs nuo jos, ar, kad jis yra intravertas. Plačiau pažvelgtį į tai kas yra individas, galime lygindami individą ir bendruomenę bei nagrinėdami jų santykius. Individo ir bendruomenės santykius galime pastebėti ir skirtingų epochų literatūros tekstuose, kuriuose galime detaliau paanalizuoti šią temą. Šią temą puikiai galime stebėti trejuose, skirtingų laikotarpių rašytojų, kūriniuose: Kristijonas Donelaitis, jau XVIIIa., savo poemoje „Metai“, atskleidžia, kokie buvo individo ir visuomenės santykiai tuo laikotarpiu, kai heroizuojamas ne individas, o bendruomenė, Vinco Mykolaičio-Putino romane „Altorių Šešėly“, kuriame yra aprašoma, kaip individo norai ir troškimai gali būti nepriimami bendruomenės, dėl jo statuso ir kaip tai gali paveikti patį individą ir Jurgio Kunčino romane „Tūla“, kuriame galime pamatyti kaip skirtingai nei kituose dvejuose kūriniuose, individas, nors dar vis yra teisiamas bendruomenės, tačiau atsiranda daugiau žmonių, kurie jį sugeba priimti tokį, koks jis yra.
Individo ir bendruomenės santykį pirmasis vaizduoja Kristijonas Donelaitis didaktinėje poemoje „Metai“, kurioje atskleidžiama, jog žmogus priklauso bendruomenei. Iš tiesų, jau nuo senų dienų, pasaulyje buvo tokia tvarka, kad norint išgyventi visi žmonės turėto dirbti ne individualiai, o bendruomenėje, taip pat ir Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“, kuri buvo parašyta dar XVIIIa. pabaigoje! Juk visi žinome, kad žmonija galėjo pradėti laisvai gyventi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!