Įmonės skverbimosi į Baltijos šalių rinkas analizė

Įvadas Analizuojamas ekonomikos bei staty­bos sektorių ryšys ir jų poveikis Baltijos valstybių rinkos vystymuisi. Šiam tikslui įgyvendinti pasirinktas, kai Baltijos valstybių makroekonominis klimatas buvo prasčiausiais, o krizės padariniai akivaizdžiai pastebimi statistinėje ir analitinėje informacijoje. Ekonomika yra aplinka, kurioje besireiškiančios tendencijos stipriai veikia galimybes ir grėsmes ilgalaikei statybos sektoriaus plėtotei. Esminis išorinių poveikių skirtumas yra laikas, per kurį pasireiškia šie poveikiai ir jų mastai. Kuo labiau nuo statybos rinkos ūkio yra nutolusi veikiančioji aplinka, tuo daugiau laiko praeina, kol pasireiškia tam tikras poveikis šiai rinkai (Kaklauskas et al. 2014). Išorinės aplinkos įtaka bendram Baltijos šalių rinkos funkcionavimui yra svari, o pokyčių pasekmės gali būti labai reikšmingos statybos sektoriaus formavimuisi ateityje. Todėl įvairiais požiūriais grin­džiama šios ūkio šakos analizė svarbi ne tik dabarties bet ir ateities stabilumui užtikrinti šiame sektoriuje. Baltijos regionas dažniausiai suvokiamas kaip vien­tisas, o visos trys šalys išgyvena panašų ekonomikos raidos ciklą (Ozols 2015). Nepaisant to, procesai tiek ekonominiame, tiek finansiniame, tiek statybos bei nekil­nojamojo turto sektoriuose parodo šių šalių skirtumus. Šalies, regiono ar net pasaulio ekonomika, politinė situa­cija, institucijų veikla, demografiniai rodikliai veikia statybos rinką. Galima pastebėti, kad ekonomikos ir sta­tybos sektoriaus ryšį įvairiais aspektais nagrinėjo viso pasaulio mokslininkai. Gerai žinomas Keynes modelis (Davidson 2011), kuriame analizuojama pajamų cirkulia­cija tarp namų ūkių, įmonių bei valstybės. Turin (1973) nagrinėdamas statybos sektoriaus vaidmenį bendroje šalies ekonomikos vystymesi, pateikė statybos šakos raidos modelį besiremiantį visos šalies ekonomikos vys­tymosi raida. Remiantis šiuo modeliu buvo akcentuota, kad mažiau išvystytose šalyse statybos dalis nacionalinėje ekonomikoje iš pradžių vis greičiau auga, o vėliau, pasie­kus tam tikrą išsivystymo laipsnį, pradeda mažėti. Statybos įmonės skverbimosi į Baltijos šalių rinkas strategija Pastaruoju metu Baltijos valstybėse realiojo bendro­jo vidaus produkto (BVP) nuosmukis lėtėja. Daugiausia atsigavimo ženklų galima pastebėti į eksportą orientuo­tuose ūkio sektoriuose, tačiau vidaus vartojimas vis dar silpnas. Įgyvendinant griežtą fiskalinio konsolidavimo politiką, Estijos biudžeto deficitas 2015 metais sudarė vos 1.7 proc. BVP. Latvijoje biudžeto deficitas (9 proc. BVP) irgi buvo mažesnis už ekonomikos stabilizavimo progra­moje numatytą ribą. Anot Buerkle (2015) vidaus makroe­konominė padėtis valstybėse 2014 metų pradžioje, palyginti su 2015 m., pagerėjo. 2015 m. suprastėjus makroekonominiam klimatui neigiamos tendencijos pirmiausia pasireiškė Estijos sta­tybų sektoriuje. Čia jo pridėtinė vertė jau 2012 m. išaugo tik 2.7 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Lietuvoje ji dar vis sparčiai didėjo - atitinkamai 13.4 ir 9.6 proc. Tačiau 2015 metais Baltijos šalyse vyko rekordinis statybų pridėtinės vertės kritimas per pastaruosius 15 m.: Estijoje statybų pridėtinė vertė susitraukė 30 proc., Latvijoje - trečdaliu, o Lietuvoje - net daugiau nei 43 proc. Būsto paklausą ir toliau gniaužia tokie makroeko­nominiai veiksniai, kaip vis dar didelė nedarbo tikimybė, kritusi perkamoji galia bei išaugęs namų ūkių polinkis taupyti, o ne investuoti. Vertinant šio rodiklio tendencijas Lietuvoje ir Estijoje matyti, kad rinkos aktyvumo dugnas buvo fiksuotas 2015 m. I ketvirtį, o po to sekė labai nuo­saikus atsitiesimas. 2015 šiose valstybėse gyvenamojo nekilnojamo turto įsigijimo sandorių skaičius buvo atitin­kamai 40 ir 31 proc. mažesnis nei prieš metus. Po ženk­liausio tarp Baltijos šalių sandorių nuosmukio 2015 m., palyginti su 2012 m., Latvijoje sandorių skaičius susi­traukė perpus - 2014 m. sekė vis dar spartus kritimas Buerkle (2015). Galimybėmis investuoti į Baltijos šalių nekilnoja­mąjį turtą šiuo metu labiausiai domėjosi tie investuotojai, kurie turi daug nuosavo kapitalo ir yra linkę investuoti į rizikingesnius turtus, laikinai susiduriančius su įvairiomis problemomis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje - gerus ir pelningus objektus. Instituciniai investuotojai, NT įsigy- jantys už skolintą kapitalą ir keliantys aukštus rizikos mažinimo reikalavimus, laikinai pasitraukė iš rinkos. Norėdami geriau suprasti NT investuotojų nuotaikas Col- liers International apklausė 244 didžiausius institucinius ir privačius investuotojus (įskaitant investuotojus Baltijos šalyse), kurių investicinių portfelių vertė bendrai viršija 300 mlrd. USD (Vagonis 2014). Ekonominė aplinka šalyje tiesiogiai veikia statybos rinką, kuri priklauso nuo valstybės vykdomos mokesčių politikos, kapitalo judėjimo, investicinės aplinkos. Atlie­kami statybos darbai daugelyje šalių yra daugiausiai fi­nansuojami iš paimtos paskolos. Palūkanų normos didė­jimas mažina ne tik statybos produkcijos paklausą, bet ir statybos organizacijų pelningumą. Padidėjus palūkanoms, padidėja statybos kaina, sumažėja užsakymų. Anot Mau- ricas and Lindblad (2014) norint išlaikyti ekonomikos augimą reikia keisti ekonomikos augimo modelį, skati­nant atvirų užsienio prekybai sektorių plėtrą. Istorinė patirtis rodo, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui pramonė būna pagrindinis ekonomikos augimo variklis, o į vidaus rinką orientuotų sektorių (vidaus prekyba, staty­ba, paslaugos) plėtra būna santykinai lėtesnė. 1.UAB “Radesta” prekių grupių pardavimai UAB “Radesta” veiklą pradėjo 2004 metais. Pagrindinė įmonės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba įrankiais (metalo ir medienos apdirbimo pramonei, statybos sektoriui, šaltkalvių dirbtuvėms, sodo ir daržo priežiūrai). 2012 metais UAB “Radesta” atsinaujino ir pakeitė įmonės prekinį ženklą (logotipą), bei pateikė klientams dar vieną būdą įsigyti prekių - elektroninę parduotuvę. Pagrindinį prekių asortimentą sudaro: sodo, daržo, miško priežiūros įrankiai, metalo ir medienos apdirbimo staklės, smulkioji statybinė technika ( bateriniai, elektriniai, pneumatiniai, mechaniniai įrankiai, įvairių paskirčių diskai ir šepečiai ). Pagal prekių grupės procentinę dalį pardavimuose jos skirstomos (žr. 1 pav.) 1 pav. UAB “Radesta” prekių grupių pardavimai Šiuo metu įmonė atstovauja šiuos įrankių gamintojus: Leman, Makita, Dremel, Bosch, Skil, CST/ Berger, BMI, Klingspor, Wiha, Bahco, Luga Abrazives, Bohrcraft, Osborn Internationl, Paslode, Duo-Fast, Haubold, Heller, Spit. Nuo 2009 metų UAB Radesta tapo Vokietijos gamintojų Makita ir Klingspor , o nuo 2010 metų – Prancūzijos gamintojo Leman oficialiu atstovu Lietuvoje. Pardavimų apimtys ir pelningumas (litais) 2012 metai 2013 metai 2014 metams pardavimai bendras pelnas pardavimai bendras pelnas pardavimai bendras pelnas 1 214 014 280 720 1 693 521 347 010 1 977 229 412 016 Elektros prekių mažmeninės prekybos įmonių veiklos specifika yra tai, kad jos gautas iš kitų įmonių, prekes parduoda pirkėjams kartu su savo specifinėmis paslaugomis. Šių paslaugų paklausa atsiranda dėl to, kad elektros prekių gamybos sferoje sukurti produktai darbo pasidalijimu pagrįstame ūkyje gali patekti pas vartotoją tik įveikus teritorinį, laiko, kiekybinį ir kokybinį neatitikimą, atotrūkį tarp gamybos ir vartojimo. Elektros prekių prekybos įmonės, sujungdamos gamyboje sukurtus, bet vartotojui dėl tų priežasčių dar neprieinamus gaminius bei savo specifines paslaugas, tiesiogine ir netiesiogine prasme priartina prie vartotojo, padidina, jų, kaip vartojimui skirtų reikmenų, "brandą", taip pat ir vertę. Taigi prekybos įmonių veikla yra paslaugų pobūdžio, o jų "produkciją" sudaro iš šalies gautų prekių ir savo "pagamintų" paslaugų derinys. Prekybos įmonės teikia paslaugas elektros prekių gamybos įmonėms ir gyventojams. Paslaugos elektros prekių gamintojams - tai jų pagamintų prekių realizavimas, o paslaugos gyventojams - jų paklausą atitinkančių prekių pateikimas, patogių sąlygų prekėms įsigyti sudarymas, papildomas pirkėjų aptarnavi­mas, kai jie įsigyja prekes ir t.t. Mažmeninės prekybos marketingo, objektas yra ne produktas (prekė), kaip pramonėje, o prekybos įmonė, pateikianti pirkėjams savo specifinę "produkciją". Elektros prekių prekybos marketingo tikslas - sukurti ir išlaikyti vartotojams (tam tikram jų segmentui) patrauklų kokio nors prekybos įmonės tipo įvaizdį. Įvairias prekybos marketingo koncepcijas atitinka skirtingi, konkre­tūs įmonių tipai, kuriems keičiantis vyksta nuolatinis inovacijos procesas, pasireiškiantis vis nauju gamybos veiksnių (darbas, prekės, daiktinės gamybos priemonės) ir pasirinktų prekybos funkcijų deriniu. Nuo šio derinio priklauso prekybos įmonės marketingo sprendimai.1 Pramonės įmonės rūpinasi tik savo gaminamos produkcijos, kuri paprastai nepasižymi didele įvairove, realizavimu, tuo tarpu prekybos įmonėse realizuojamos daugelio gamintojų, neretai konkuruojančių, prekės. Pramonės įmonės savo prekes dažniausiai realizuoja tarpininkams didelėmis partijomis, o mažmeninės prekybos įmonės - galutiniam vartotojui nedideliais kiekiais. Mažmeninės prekybos įmonėms būdingas gausus pirkėjams teikiamų paslaugų asortimentas. Prekybos, ypač mažmeninės elektros prekių, įmonių rinka yra vietinė, tuo tarpu pramonės įmonių - regioninė, visos šalies, kartais ir tarptautinė. Parenkant vietą elektros prekių prekybos įmonei, lemia visai kiti veiksniai negu gamybos įmonei. Dėl šių, taip pat ir daugelio nepaminėtų prekybos ir pramonės įmonių veiklos skirtumų neretai kitokia jų realizacijos politika, jos priemonės, veiksmai. Visa tai buvo viena iš specialaus elektros prekių prekybos marketingo atsiradimo priežasčių. Elektros prekių rinkos valdymo bei marketingo sąvoka dar palyginti nauja, atsirado vokiškai kalbančiose šalyse aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Steigiant prekybos įmones ir joms pradėjus veikti, įmonių savininkams ar jų vadovams tenka priimti daugybę sprendimų. Pradėdami prekybos verslą, jie turi pasirinkti tam tikrą prekybos sritį (vidaus ar užsienio, didmeninę ar mažmeninę), atsižvelgiant į tai, kur būtų tikslingiausia investuoti kapitalą, konkurencijos sąlygas, pasirinkti prekybos šaką (maisto, ne maisto prekių), prekybos įmonės tipą, dydį, jos vietą, veiklos teritoriją. Po to reikia apsispręsti dėl prekybos įmonės prekių asortimento, kainų, paslaugų, reklamos politikos, t.y. pasirinkti vadinamuosius realizavimo politikos instrumentus (marketin­go instrumentarijų). Pirmieji sprendimai yra ilgalaikiai, strateginiai, o antrieji daugiau taktinio, einamojo pobūdžio, nors skirstymas į strateginius ir taktinius, be abejo, yra sąlyginis. Taktiniai, einamieji sprendimai susiję su strateginiais ir nuo jų priklauso. Pasikeitus situacijai rinkoje, aplinkybėms, juos lengviau keisti, koreguoti. Priimant įvairius anksčiau minėtus ir nepaminėtus elektros prekių marketingo sprendi­mus, paprastai reikia pasirinkti iš dviejų ar daugiau alternatyvų. Tokio sprendimo parengimas, priėmimas bei įgyvendinimas ir sudaro elektros prekių prekybos marketingo turinį. Kartu reikia pažymėti, kad nuomonės dėl elektros prekių rinkos prekybos marketingo turinio bei rinkos valdymo, jo instrumentarijaus (instrumentų) sudėties ir savitarpio ryšio skiriasi. 2.Elektros prekių rinkos mažmeninės prekybos įmonių išdėstymas kaip konkurencingumą lemiantys veiksnys Vienas iš atsakingiausių ir sudėtingiausių elektros prekių rinkos mažmeninės prekybos marketingo sprendimų yra įmonės vietos parinkimas. Mažmeninės prekybos įmonės vieta - tai geografinė vieta, kur ji, jungdama veiklos (gamybos) veiksnius (darbą, prekes, daiktines gamybos priemones ir kapitalą), vykdo ūkinę veiklą ir siekia savo tikslų. Dėl veiklos specifiškumo įmonės vieta mažmeninėje prekyboje turi ypač svarbią reikšmę. Įmonės vietos parinki­mas yra ilgalaikis, strateginis sprendimas. Parenkant vietą, kartu pasiren­kama įmonės aplinka, kurioje jai teks dirbti. Palankesnė įmonės vieta turi lemiamą reikšmę konkurencijoje, ji teikia vadinamąją patogumo rentą. Todėl patogesnėje vietoje esanti įmonė, pasiekia geresnių ekonominių rezultatų, kai kitos sąlygos vienodos. Tuo pat metu įmonės vieta yra tik prielaida, tačiau ne jos sėkmingos veiklos garantija. Rinkos ūkyje svarbiausias įmonės tikslas yra ilgalaikis pelno maksimizavimas arba jo optimizavimas. Šiais tikslais vadovaujama­si ir parenkant elektros prekių mažmeninės prekybos įmonės vietą. Pasirenkant įmonės vietą išsivysčiusiose šalyse pastaruoju metu orientuojamasi į tai, kad ji garantuotų pelną perspektyvoje, o tikslo gauti pelną tuoj pat, per trumpą laiką atsisakoma. Visų pirma siekiama įsitvirtinti rinkoje, nes be stabilios padėties ilgalaikė efektyvi veikla neįmanoma. Elektros prekių mažmeninės prekybos objekto vietos kokybę įmonės tikslų atžvilgiu apibūdina disponavimas tam tikrais veiksniais. Kadangi įmonės, kaip minėta, siekia finansinių ir ekonominių tikslų (pelnas, rentabilumas), tai didžiausią reikšmę turi tie vietos parametrai, kurie atsiliepia įmonių pajamoms ir kaštams. Mažmeninės elektros prekių prekybos įmonės vietos sąlygas formuojančius veiksnius reikėtų jungti į tokias penkias grupes: paklausa, konkurencija, pasiekiamumas, patalpa (pastatas, žemės sklypas), kiti. Paklausa. Paklausą, kaip vietos veiksnių grupe, apibendrintai apibūdina elektros prekių rinkos talpumas, arba galima prekių realizacijos (apyvartos) apimtis, Bendra (arba tam tikros prekės) paklausos apimtis elektros prekių prekybos įmonės aptarnaujamoje teritorijoje formuojasi veikiant daugeliui veiksnių. Iš jų svarbiausi yra šie: gyventojų skaičius ir struktūra, jų perkamoji galia, gyvenimo ir vartojimo įpročiai (vartotojų elgsena).2 Gyventojų skaičius ir jų perkamoji galia yra svarbiausi rodikliai, pagal kuriuos galima apskaičiuoti elektros prekių rinkos talpumą. Didelę reikšmę, ypač elektros prekių įmonėms, kurios orientuojasi į tam tikrus vartotojų segmentus, turi gyventojų struktūra pagal amžių, lytį, išsilavinimą, profesiją ir pan. Daugeliui įmonių didesnę reikšmę turi ne gyventojų, o namų ūkių (šeimų) skaičius ir struktūra (dydis, socialinė padėtis, vaikų skaičius, apsirūpinimas individualaus transporto priemonėmis ir kt.). Reikia turėti galvoje, kad daugelio prekybos įmonių didesnę ar mažesnę pirkėjų dalį sudaro asmenys, atvykę iš kitų gyvenamųjų vietovių. Tai nuolat važinėjantys dirbti ir mokytis, turistai, komandiruotieji ir pan. Dalis elektros prekių pirkėjų naudojasi ne arčiausiai prie jų gyvenamosios vietos esančios parduotuvės paslaugomis, bet dėl įvairių priežasčių kitomis, kurios šio pirkėjo nepriskiria savo aptarnaujamai teritorijai. Perkamoji galia - tai pinigų suma, kurią aptarnaujamos teritorijos gyventojai per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) skiria prekėms pirkti- Projektuojamos elektros prekių prekybos įmonės aptarnaujamo rajono (įtakos zonos) gyventojų perkamoji galia paprastai gali būti nustatoma tik netiesioginiu būdu, pavyzdžiui, remiantis vidutinėmis vieno šalies gyven­tojo išlaidomis elektros prekėms pirkti. Pastarąjį rodiklį padauginus iš aptarnaujamo rajono gyventojų skaičiaus, gaunamas teorinis rinkos potencialas, kuris rodo, kokią prekių apyvartą įmonė galėtų pasiekti, jei visi nagrinėja­mojo rajono potencialūs pirkėjai prekes pirktų projektuojamoje prekybos įmonėje. Tačiau projektuojamoji elektros prekių parduotuvė gali pretenduoti tik į dalį minėto rinkos potencialo. Kokia bus ta dalis, priklausys nuo daugelio veiksnių, ypač nuo pirkėjų elgsenos bei konkurencinės situacijos. Ruošiant pradinius duomenis alternatyvių spren­dimų daugiakriteriniam įvertinimui pirmiausia sudaromas kriterijų sąrašas, kurie turi įtakos efektyviausio sprendimo rezultatui. Darbe bus analizuojami ekonominiai, statybos sektorių makro lygmens požiūriu veikiantys kriterijai bei statybos sektorių meso lygmenyje veikiantys kriterijai. Makrolygmens ekonominiai kriterijai: • BVP, mlrd. eurų; • BVP tenkantis vienam gyventojui, eurų; • Vidutinis mėn. neto darbo užmokestis, eurais; • Sezoniškai išlygintas harmonizuotas nedarbo ly­gis laikotarpio pabaigoje, proc.; • Tiesioginės užsienio investicijos laikotarpio pa­baigoje, tenkančios vienam gyventojui, eurų; • Bendroji šalies skola užsieniui, laikotarpio pabai­goje, BVP proc. Mesoekonominiai kriterijai: • Užimtųjų skaičius statybos sektoriuje; • Statybos sektoriaus pridėtinė vertė, proc.; • Statybos paslaugų eksportas, proc.; • Statybos paslaugų importas, proc.; • Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos staty­boje, proc.; • Materialinės investicijos pagal turto rūšį, staty­bos: būstas, proc. Iš turimų rodiklių sudaromos dvi matricos: ekonominių bei statybos rodiklių. 2 lentelė. Pradinė statybos rodiklių matrica Šalis Užimtųjų skaičius statybos sektoriuje Statybos sektoriaus pridėtinė vertė Statybos paslaugų eksportas Statybos paslaugų importas Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos statyboje Materialinės investici­jos (būstas) max max max min max max Lietuva 8.7 6.4 1.8 4.5 1.8 18.8 Latvija 8.1 6.6 0.9 4.2 2.2 17.5 Estija 9.8 7.0 4.8 4.4 2.2 17.1 Šalis BVP BVP tenkantis vienam gyventojui Vidutinis mėn. neto darbo užmokestis Sezoniškai išlygintas harmonizuotas nedarbo lygis Tiesioginės užsienio investicijos laikotarpio pabaigoje. tenkančios vienam gyventojui Bendroji šalies skola užsieniui. BVP Lietuva 0.45 0.30 0.30 0.35 0.20 0.44 Latvija 0.32 0.31 0.29 0.28 0,240 0.25 Estija 0.24 0.39 0.40 0.36 0,564 0.31 Kiekybinė informacija apibudinanti Baltijos valstybių ekonominius ir statybinius rodiklius Reikšmin gumas Mata Šalys Nagrinėjami kriterijai vimo vnt. Lietuva Latvija Estija BVP 0.167 proc. 0,075 0,053 0,040 BVP tenkan­ tis vienam 0.161 proc. 0,048 0,050 0,063 gyventojui Vidutinis mėn. neto darbo 0.162 proc. 0,049 0,047 0,066 užmokestis Nedarbo lygis 0.160 proc. 0,050 0,062 0,049 Tiesioginės užsienio investicijos tenkančios 0.185 proc. 0,036 0,045 0,101 vienam gyventojui Bendroji šalies skola užsieniui, 0.166 proc. 0,039 0,071 0,056 BVP Maksimizuojančių normalizuotų įvertintų rodiklių suma 0,207 0,194 0,272 Minimizuojančių normalizuotų įvertintų rodiklių suma 0,089 0,132 0,106 Alternatyvos reikšmingumas 0,315 0,284 0,381 Šalies prioritetiškumas 2 3 1 Nagrinėjami kriterijai Reikšmin gumas Mata vimo vnt. Šalys Lietuva Latvija Estija Užimtųjų skaičius statybos sektoriuje 0.159 proc. 0,052 0,048 0,059 Statybos sektoriaus pridėtinė vertė 0.158 proc. 0,052 0,051 0,055 Statybos paslaugų eksportas 0.207 proc. 0,050 0,025 0,133 Statybos paslaugų importas 0.158 proc. 0,054 0,051 0,053 Sukauptos tiesioginės užsienio investicijos statyboje 0.159 proc. 0,046 0,056 0,056 Materialinės investicijos pagal turto rušį, statybos: bustas 0.158 proc. 0,056 0,052 0,051 Maksimizuojančių normalizuotų įvertintų rodiklių suma 0,256 0,232 0,353 Minimizuojančių normalizuotų įvertintų rodiklių suma 0,054 0,051 0,053 Alternatyvos reikšmingumas 0,308 0,287 0,405 Šalies prioritetiškumas 2 3 1 3.Esama statybos sektoriaus padėtis, artimiausi pokyčiai Prekybos įmonės individualus apyvartos poten­cialas priklauso ne tik nuo jos veiklos rajono rinkos talpumo, bet ir nuo konkurencijos situacijos. Paklausa visoms tame pačiame rajone veikian­čioms įmonėms sukuria tam tikrą grupinį apyvartos potencialą, kurį reikia suprasti kaip konkuruojančių prekybos įmonių individualių apyvartos potencialų sumą. Jei ji stabili, t.y. atsiradus naujoms konkuruojančioms įmonėms nekinta, tai, didėjant konkurencijos intensyvumui, individualūs apyvartos potencialai mažėja ir konkurencija tampa negatyviu prekybos įmonės vietos veiksniu, Tačiau elektros prekių konkurencija gali būti ir teigiamas veiksnys, kai susidaro įmonių aglomeracija, kuri didina tiek visos įmonių grupės, tiek atskirų įmonių individualius apyvartos potencialus. Tokia aglomeracija susidaro tada, kai nedidelėje teritorijoje susitelkia elektros prekių įmonės, kurios ne tik viena su kita konkuruoja, bet ir viena kitą papildo. Dėl to prekių asortimentas tampa platesnis ir gilesnis, o tai pritraukia daugiau pirkėjų. Aglomeracija susiformuoja tiek susitelkus skirtingų prekybos šakų, tiek vienos elektros prekių prekybos šakos įmonėms. Vadinamasis aglomeracijos efektas paprastai rei­škiasi periodinės ir epizodinės paklausos prekių prekyboje ir jį galima paaiškinti įmonės siekių ir vartotojų įpročių, jų elgsenos sutapimu: įmonei reikia didelio pirkėjų potencialo, vartotojams - kompleksiškai patenkinti paklausą vienoje vietoje, didelio prekių pasirinkimo, galimybės palyginti įvairių prekybos įmonių pasiūlą ir t.t. Konkurencija elektros prekių prekyboje yra įvairių formų, ir teritorinėse rinkose susidaro didelė situacijų įvairovė. Nagrinėjant konkurenciją, kaip įmonės vietos veiksnį, svarbus rodiklis yra konkurencijos struktūra (teritorinėje rinkoje konkuruojančių pardavėjų skaičius ir jų sudėtis). Konkurentų, kaip prekybos įmonės vietos veiksnio, analizė sudėtinga, nes statistika apie juos pateikia mažai duomenų, todėl reikia pirminių tyrimų. Šie tyrimai turėtų nustatyti konkurentų skaičių, jų įmonių teisines rūšis ir parduotuvių tipus, prekybos plotą, atskirų konkurentų realizacijos politiką, jų įvaizdį ir t.t. Konkurenciją elektros prekių rinkoje analizuoti sudėtinga ir todėl, kad apskritai sunku nustatyti, kas turi būti laikomas numatomos steigti įmonės konkurentu, nes konkuruoja ne tik arti esančios įmonės. Pasiekiamumas. Pirkėjas, norėdamas apsilankyti prekybos įmonėje, turi įveikti nuotolį nuo gyvenamosios ar kitos jo buvimo vietos iki prekių įsigijimo vietos. Jei prekybos įmonė netoliese ir į ją einama pėsčiomis, tai iš esmės reikia tik fizinių ir laiko sąnaudų, tačiau toliau esančią parduotuvę galima pasiekti tik vienokiomis ar kitokiomis transporto priemonėmis. Taigi dažnai ne tik padidėja laiko sąnaudos, bet ir piniginės išlaidos. Todėl pasiekiamumas turi daug reikšmės prekybos įmonių išdėstymui. Analizuojant pasiekiamumą, reikia diferencijuoti elektros prekių pirkėjus. Juos tikslinga skirstyti į pėsčiuosius, savo transportu ir viešuoju transportu atvykstančius pirkėjus. Daugelyje parduotuvių, kurios prekiauja kasdieninės paklausos prekė­mis, tarp pirkėjų dominuoja pėstieji pirkėjai. Tokių parduotuvių aptarnavimo teritorija palyginti nedidelė. Jei pirkėjams patogu ją pasiekti pėstiems, individualus apyvartos potencialas iš esmės jai yra garantuotas. Tačiau, padaugėjus individualių transporto priemonių ir dėl to padidėjus pirkėjų mobilumui, pėsčiųjų pirkėjų dalis mažėja. Motorizuotiems pirkėjams nuotolis ne toks svarbus, todėl galima steigti dideles įmones, taip pat prekiaujančias kasdieninės paklausos prekėmis, kurios turėtų didelį aptarnavimo spindulį. Motorizuoti pirkėjai itin svarbūs prekybos centrams ir kitiems dideliems prekybos objektams, ypač kai jie įsikūrę miestų pakraščiuose ar užmiestyje, vadinamojoje žalioje pievoje, kaip vis dažniau pasitaiko ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje. Tokioms įmonėms svarbu, kad jos įsikurtų lengvai ir greitai pasiekiamoje vietoje, kad atvykę pirkėjai galėtų netoliese pasistatyti automobilį. Pastebėta, kad prekybos įmonės lankomumas mažėja, kai važiuoti reikia ilgiau kaip 30 minučių. Patirtis taip pat rodo, kad automobilių stovėjimo aikštelė neturi būti toliau kaip 300 - 400 m iki parduotuvės. Mažmenines prekybos įmones, išsidėsčiusias miestų centriniuose rajonuose, sunkiau pasiekti todėl, kad, pagausėjus transporto priemonių, negalima prie jų privažiuoti ir pasistatyti automobilių. Dėl transporto apvažiavimų, pėsčiųjų zonų ir kitų dalykų automobilių stovėjimo aikštelės, viešojo transporto stotelės nukeltos toliau nuo prekybos įmonių. Sumažėjo miesto centro patrauklumas, atsirado prekybos centrų pakraščiuose, užmiestyje, kur prekybos įmonės lengviau pasiekiamos, galima arčiau įrengti automobilių stovėjimo aikšteles. Šios problemos, daugėjant automobilių, vis labiau juntamos ir Lietuvoje.3 Patalpa (pastatas, žemės sklypas). Prekybos įmonės vietos pasirinki­mas susijęs su tam tikrų patalpų, pastato ar žemės sklypo pasirinkimu. Todėl, apibūdinant įmonės vietos savybes, jos kokybę, negalima apsieiti be toje vietoje esančių patalpų (pastato, žemės sklypo) vertinimo daiktiniu (natūriniu) ir vertiniu aspektu. Pastato (patalpos) daiktiniam vertinimui gali būti panaudota daugybė įvairių rodiklių (patalpų, iš jų - prekybos salės, sandėlių ir kitų patalpų plotas, jų statybinė būklė, galimybės išplėsti patalpas ir t.t.). Patalpų (sklypo) vertę apibūdina prekybos įmonės vietos įsigijimo ir sutvarkymo kaštai (sklypo ar pastato pirkimo, statybos ir remonto darbų, nuomos išlaidos ir pan.). Vietos įsigijimo ir sutvarkymo išlaidos labai svarbios ir jas apskaičiuoti palyginti nesudėtinga, tuo tarpu pajamas (pelną), kurias lemia vietos specifinės sąlygos (arba, kitaip tariant, su vieta susijusią jų dalį) nustatyti praktiškai neįmanoma. Elektros prekių įmonės veiklos sėkmė daugiausia priklauso nuo kitų jos patrauklumo veiksnių (asortimento, kainų, reklamos ir kt.). Todėl, pasirenkant vietą, svarbiausia, kokios prekių apyvartos ir kokiomis realizavimo politikos priemonėmis toje vietoje, joje esančiuose prekybos plotuose (iš anksto žinant jos įsigijimo ir sutvarkymo išlaidas) bus galima pasiekti. Kiti veiksniai. Išnagrinėti veiksniai dar neapima visų veiksnių, apibūdinan­čių įmonės vietos savybes. Be jų, dar yra įvairių veiksnių, priskirtinų kitų veiksnių grupei. Šie veiksniai, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti labai svarbūs ir net nulemti sprendimą dėl įmonės vietos, tačiau jie yra ne bendri, visuotiniai, kaip aptartieji, o iš esmės situacinio pobūdžio. Iš jų galima paminėti apsirūpinimą prekėmis, darbuotojų parinkimą, regioninius ir vietinius miestų bei gyvenviečių statybos projektus, įvairius statybos priežiūros įstaigų nurodymus bei apribojimus, gamtines ir geografines sąlygas, gretimų objektų neigiamą poveikį (triukšmo, dūmų, dulkių, kvapų ir pan.) ir t.t. Išvados 1. Siekdamos įveikti dabartinę ekonomikos krizę, Baltijos valstybių vyriausybės ėmėsi įvairių, kartu ir politinių priemonių statyboms skatinti. Ypač valstybinio užsakymo darbų programoms didinti ir jau suplanuotų investicijų įgyvendinimui spartinti. Vertinant makroekonominius Baltijos valstybių rodiklius, galima daryti išvadą, kad Estijoje dėl nuoseklios ekonominės politikos išvengė fiskalinių problemų, vienintelis jos ekonomikos augimo stabdis - aukštas privataus sektoriaus įsiskolinimo lygis. Lietuvos vidaus rinka išlieka silpna, prasti investicijų duomenys, žemas ūkio konkurencingumas. Latvijos nuo­smukis yra giliausiais. Silpna vidaus paklausa, silpnas valstybės biudžetas, sparti emigracija, be to Latvijos pri­vataus sektoriaus įsiskolinimo lygis aukštas ir silpna pramonė. 2. Vertinant statybų sektoriaus rinką, pastebima, kad 2015 m. Baltijos valstybėse vyko rekordinis statybos pridėtinės vertės kritimas. Estijoje statybų pridėtinė vertė susitraukė 30 proc., Latvijoje - trečdaliu, o Lietuvoje- net daugiau nei 43 proc. Kritus statybų paklausai, netrukus ėmė pigti tiek šio sektoriaus produkcija, tiek mažėti są­naudos. 3. Darbe pateikti šeši makroekonominiai ir šeši statybos sektorių Baltijos valstybėse apibūdinantys krite­rijai. Tyrimui naudojami 2015 m. rodikliai. Šis laikotarpis pasirinktas ne atsitiktinai, darbe norima parodyti labiausiai nuo krizės poveikio nukentėjusią Baltijos vals­tybę. 4. Gauti tyrimų rezultatai rodo, kad tiek vertinant mak­roekonominius rodiklius tiek statybos sektoriaus rodiklius Baltijos valstybės pagal prioritetiškumą išsidėsto taip: Estija, Lietuva, Latvija. 5. Baltijos valstybių statistinių rodiklių tyrimas nau­dingas ateityje tiriant kitus laiko periodus ir analizuojant bei lyginant pokyčius Lietuvos kaimynių sektoriuose. Literatūra 1. Anderson, G. R.; Mukherjee, A.; Onder, N. 2015. Traversing and querying constraint driven temporal networks to estimate construction contingencies, Automation in Construction 18(6): 798-813. 2. Bon, R. 1992. The Future of International Construction: Secular Patterns Growth and Decline, Habitat International. 16(3):119-128. 3. Buerkle, T.; Rojaka, J.; Rudzkis, R.; Pikčienė-Genytė, I. 2015. Baltijos regiono šalių perspektyvos [interaktyvus], [žiūrėta 2015 m. sausio 15 d.]. Prieiga per internetą: 4.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!