Idealizmas ir realizmas ugdyme

Idealizmas ir realizmas ugdyme

„Sėkla negali žinoti, kas jos laukia, sėkla nežino kas yra žiedas. Dar daugiau, sėkla net neįsivaizduoja turinti potencialą pavirsti į nuostabų žiedą. Ilga yra kelionė, ir visada saugiau nesileisti į ją, nes kelias nežinomas, nėra jokių garantijų. Ir negali būti jokių garantijų. Gyvenimo kelias kupinas pavojų, daug duobių ir skardžių, o sėklą saugo kietas apvalkalas, ji slepiasi jame. Tačiau sėkla mėgina, ji stengiasi, ji išlenda iš kieto apvalkalo, ji pradeda kelionę. Prasideda kova: skverbimasis pro dirvožemį, akmenis, uolienas. Sėkla buvo labai kieta, o daigas labai jautrus ir pažeidžiamas, ir daug pavojų jo laukia. Tačiau sėkla pasiryžo kelionei į nežinią, kelionei į saulę, kelionei į šviesos šaltinį, nesuprasdama kur ir kodėl. Sunkų kryžių teks jai nešti, bet ją užvaldo SVAJONĖ, ir sėkla pradeda judėti. Toks pats yra ir žmogaus kelias. Jis kupinas pavojų. Reikia daug drąsos.“

(Indijos dvasinis mokytojas Osho)

Kalbėdama apie ugdymą, visų pirma pradėsiu nuo mokinio, kuris koreliuojasi kartu su ta sėkla, nežinančia kas jos laukia. Mokinys ugdymo procese formaliai suvokiamas kaip besimokantis asmuo, bent jau tokia šio žodžio reikšmė pateikta terminų žodyne. Tačiau šiame moksliniame aiškinime nėra tikrosios prasmės, emocijų ir pažinimo, ką atsineša kiekvienas moksleivis į ugdymo(si) procesą. Kiekvieną rytą jis leidžiasi į tą ilgą ir nežinomą kelionę, kupiną įvairiausių iššūkių, išbandymų ir savęs pažinimo. Jau nuo darželio vaikui priskiriama mokinio sąvoka ir jis patenka į mokymosi areną, kurioje tenka ne tik išgyventi, bet ir atrasti save. Todėl labai svarbu, kad mokinys ugdymo(si) procese kuo daugiau pajaustų, patirtų, atrastų, išsiskleistų, pražystų įvairiausiomis spalvomis, drąsiai siektų svajonių ir savo idėjomis skintųsi kelią į sėkmę.

Grįžtant į 18 a. laikus, vertėtų prisiminti žymųjį Antikos filosofą Sokratą, kuriam buvo svarbus mąstymo gylis, ir jo mokinį Platoną, tęsusį idealistinės filosofinės koncepcijos kūrimą bei teigusį, kad būtent idėjos ir kūrybiškumas veda skirtingas kartas link vieno tikslo – vis dar kuriamo Pasaulio. Anot jo, mokinio auklėjimo tikslas – charakteris. Ugdymas siejamas su individo idėja, ko šiuo metu pasigendama daugelyje ugdymo įstaigų, nes dėmesys daugiau kreipiamas į rodiklius, vertinimus, pažangumą, o ne į augančią ir besiformuojančią asmenybę. Kai kurie pedagogai trūks plyš siekia išmokyti savo „ypatingai svarbaus“ dalyko, diegia mokiniams nuobodžią teoriją, pyksta, jei kas nepavyksta, jaučiasi neįvertinti, kelia konfliktus, „nurašo“ mokinius, įstengia juos pašiepti ir dėl tokių emocijų visiškai pamiršta apie tarpusavio ryšio atradimą, kaip svarbiausią mokymo proceso komponentą, po kurio jau seka mokytojo dalykininko reikalai. Kad ir kaip neigiamai tai beskambėtų, bet savo kelyje sutikau ne mažai tokių pedagogų, tiek būdama mokinės kailyje, tiek įsiliedama į jų gretas kaip kolegė. Tokių, kurie ugdymo(si) centre mato ne mokinį, o save. Todėl nusprendžiau pasikliauti savo idėjomis, juslėmis ir su kiekviena augančia karta žengti vis nauju pedagoginiu keliu, kad tapčiau kiekvienam mokiniui padedančia pažinti save mokytoja ir kartu leistumėmės į atradimus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!