Hidraulinės ir pneumatinės sistemos - išsami paskaitų medžiaga

 1. Bendros žinios apie hidraulines ir pneumatines mašinas, pavaras ir sistemas. Jų klasifikavimas, žymėjimas ir naudojimas. Tūrine hidrauline pavara vadinamas mechanizmas energijai perduoti ir jai keisti, naudojant skystį. Ją sudaro du pagrindiniai elementai: skysčio energijos šaltinis (turinis siurblys) ir tos energijos vartotojas (turinis hidraulinis variklis). Tūrinio siurblio rotorių paprastai suka elektros arba kitoks variklis, o hidraulinis variklis verčia judėti prie jo prijungtą darbo įrenginį. Siurblį ir hidraulinį variklį jungia du pagrindiniai vamzdžiai (hidraulinės linijos). Vienu iš jų darbo skystis teka iš siurblio į hidraulinį variklį, o antruoju skystis iš jo grįžta atgal. Tarp siurblio ir hidraulinio variklio montuojami įvairūs valdymo, reguliavimo, pagalbiniai, kontrolės elementai. Pagal varančiojo variklio tipą tūrinės hidraulinės pavaros gali būti elektrinės, dyzelinės, turbininės, reaktyvinės, vidaus degimo ir kt. Pagal varomosios grandies judesį jos skirstomos į tris dideles grupes: 1) slenkamojo judesio pavaros (jose naudojami hidrauliniai cilindrai); 2) sukamojo judesio pavaros (su rotoriniais hidrauliniais varikliais); 3) švytuojamojo judesio pavaros (su posūkio hidrauliniais varikliais). Hidraulinio variklio judesio kiyptis keičiama skirstytuvu. Pagal jo valdymo būdą pavaros gali būti raukinio, mechaninio, elektrinio, pneumatinio, hidraulinio, programinio ir mišraus valdymo. "Šaltai" verdant skysčiui, mechaniškai ardomi kieti paviršiai (vamzdžio sienelės, rato mentės), atsiranda triukšmas, vibracija, sumažėja siurblio naudingumo koeficientas. Kavitacijos grėsmė verčia mažinti siurbimo aukštį. Praktiškai hSųmax =(5-8) m. Iš dinaminių labiausiai paplitę išcentriniai siurbliai Jie būna mažo (H 60 m). Siurblių sudaromą slėgio aukštį H galima nustatyti, matuojant slėgius prieš darbo ratą ir už jo. Sis slėgio aukštis sunaudojamas skysčiui pakelti į norimą geometrinį aukštį arba jam suslėgti ir hidrauliniams pasipriešinimams siurbimo ir slėgimo linijose nugalėti. Siurblio energetinė charakteristika ij =f(Q) turi maksimumą. Parametrai, atitinkantys didžiausią naudingumo koeficiento reikšmę Tjmax , vadinami optimaliais. Siurblys sistemai parenkamas pagal reikalingą debitą Q ir slėgio aukštį H taip, kad jis dirbtų optimalioje zonoje, kurioje koeficientas 77 yra didelis (0,93 tj^^ š rj „om abiejuose kana-rM I A P2 luose. Tokie nuostoliai susidarytų, jei Qi =Q2 =£?nom Bet paprastai debitai Qi ir Q2 skiriasi nuo nominalaus Q„om . Skystis kanaluose dažniausiai teka turbulentiš-kai, todėl tikrieji nuostoliai juose Ą>\ ir Ą>2 propor­cingi debitų kvadratams: Jei skystis kanaluose tekėtų laminariškai, pateiktose slėgio nuostolių formulėse vietoje debitų kvadratų, reikėtų imti juos pirmame laipsnyje. Reguliatoriais keičiami skysčio tėkmės parametrai. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes: vožtuvus ir droselius. Vožtuvais reguliuojami skysčio slėgiai ir debitai pavarose, dalinai arba visiškai atidarant ir uždarant jų darbo angas. Studentams būtina išnagrinėti apsauginių, nu pylimo, redukcinių, atbulinių ir kitų tipų vožtuvų sandarą, veikimą ir ypatybes. Pagal konstrukciją jie būna rutuliniai, plokštclinial kūginiai, phinžeriniai diferenciniai Vožtuvų ir kitų aparatų nominalūs parametrai pateikiami žinynuose. Jei pro aparatą tekėtų nominalus debitas Q„om , jo slėgio nuostoliai būtų lygūs pnom . Kai pro vožtuvą arba kitą aparatą teka kitoks debitas Q, faktiškieji slėgio Droseliai yra aparatai slėgio nuostoliams Ą? atskiruose linijų ruožuose sudaryti, slėgiui sumažinti ir debitams hidraulinėse pavarose keisti. Jie būna kvadratiniai (nelinijiniai) ir linijiniai. Kvadratiniuose droseliuose skystis verčiamas tekėti pro angą arba plyšį, kuriame susidaro vietiniai hidrauliniai nuostoliai. Tėkmės režimas tokiuose droseliuose paprastai būna turbulentinis, vietiniai nuostoliai proporcingi greičio ir debito kvadratui, todėl ir minėti droseliai vadinami kvadratiniais. Reguliuojamuose droseliuose angos arba plyšio plotą galima keisti. Slėgio nuostoliai Ap droselyje priklauso nuo jo atidarymo laipsnio (angos ploto 5) ir skaičiuojami iš (2.44) formulės. Pavarose droseliai naudojami hidraulinio variklio greičiui keisti. Linijiniai droseliai veikia kelio hidraulinių nuostolių principu. Juose skystis verčiamas tekėti ilgais sraigtiniais kanalais kamštyje, kuris įsukamas į korpusą. Kanalų skerspjūvis mažas, todėl skystis juose teka laminariškai, ir kelio nuostoliai tiesiai proporcingi greičiui, debitui Q bei kanalo ilgiui /. Jie randami pagal Puazeilio formulę : Linijiniai droseliai dažnai naudojami hidropneumoautomatikoje. Prie pagalbinių aparatų priskiriami hidroakumuliatoriai, filtrai, skysčio bakai, jo aušintuvai, sandarinimo elementai ir kt. Be to, pavarose dar naudojami įvairus kontrolės prietaisai. Pavaros elementais taip pat laikomos hidraulinės linijos (jungiantieji vamzdžiai) ir darbo skystis. Be išvardintų elementų, reikalui esant, naudojama ir daug kitokių aparatų: tėkmės reguliatoriai pastoviam debitui ir variklio greičiui palaikyti, slėgio ir laiko relės, debito ir galios ribotuvai, tėkmės dalytuvai, nuoseklaus įjungimo, slėgių skirtumo, priešslėgio vožtuvai, kad darbo įrenginys nenusileistų žemyn dėl savo svorio ir u. 7. Tūrinių hidraulinių pavarų reguliavimo sistemos. Valdymo ir reguliavimo aparatai Valdyti tūrinei hidraulinei pavarai ir jos parametrams keisti naudojami skirstytuvai ir reguliatoriai Skirstytuvais keičiama hidraulinio variklio judesio kryptis arba jis visai sustabdomas. Bet kokio tipo skirstytuvą sudaro korpusas su keliomis angomis ir judrus elementas su kanalais. Angos linijomis sujungia skirstytuvą su kitais aparatais. Keičiant judraus elemento padėtį, vienos angos sujungiamos, o kitos atskiriamos viena nuo kitos, todėl skystis gali tekėti viena arba kita kryptimi. Galima tėkmę ir visai sustabdyti. Pagal konstrukciją skirstytuvai bina plunžeriniai, čiaupiniai ir vožtaviniai Labiausiai paplitusiuose plunžeriniuose skirstytuvuose, judrus elementas yra plunžeris su ištekintais žiediniais kanalais skysčiui pratekėti. Plunžeris gali būti traukomas įvairiais būdais: būna rankinio, mechaninio, elektromagnetinio, hidraulinio, pneumatinio arba mišraus (sudėtingo) valdymo skirstytuvai. Skirstytuvo cilindre esančios angos uždengiamos plunžerio paviršiumi. Dažniausiai naudojami dviejų arba trijų padėčių skirstytuvai. Pro skirstytuvą skystis paprastai teka dviem kanalais vienu metu. (2.26 pav.). Žinynuose nurodomi nominalūs slėgio nuostoliai Ą>„om abiejuose kana-rM I A P2 luose. Tokie nuostoliai susidarytų, jei Qi =Q2 =£?nom Bet paprastai debitai Qi ir Q2 skiriasi nuo nominalaus Q„om . Skystis kanaluose dažniausiai teka turbulentiš-kai, todėl tikrieji nuostoliai juose Ą>\ ir Ą>2 propor­cingi debitų kvadratams: Jei skystis kanaluose tekėtų laminariškai, pateiktose slėgio nuostolių formulėse vietoje debitų kvadratų, reikėtų imti juos pirmame laipsnyje. Reguliatoriais keičiami skysčio tėkmės parametrai. Jie skirstomi į dvi pagrindines grupes: vožtuvus ir droselius. Vožtuvais reguliuojami skysčio slėgiai ir debitai pavarose, dalinai arba visiškai atidarant ir uždarant jų darbo angas. Studentams būtina išnagrinėti apsauginių, nu pylimo, redukcinių, atbulinių ir kitų tipų vožtuvų sandarą, veikimą ir ypatybes. Pagal konstrukciją jie būna rutuliniai, plokštclinial kūginiai, phinžeriniai diferenciniai Vožtuvų ir kitų aparatų nominalūs parametrai pateikiami žinynuose. Jei pro aparatą tekėtų nominalus debitas Q„om , jo slėgio nuostoliai būtų lygūs pnom . Kai pro vožtuvą arba kitą aparatą teka kitoks debitas Q, faktiškieji slėgio Droseliai yra aparatai slėgio nuostoliams Ą? atskiruose linijų ruožuose sudaryti, slėgiui sumažinti ir debitams hidraulinėse pavarose keisti. Jie būna kvadratiniai (nelinijiniai) ir linijiniai. Kvadratiniuose droseliuose skystis verčiamas tekėti pro angą arba plyšį, kuriame susidaro vietiniai hidrauliniai nuostoliai. Tėkmės režimas tokiuose droseliuose paprastai būna turbulentinis, vietiniai nuostoliai proporcingi greičio ir debito kvadratui, todėl ir minėti droseliai vadinami kvadratiniais. Reguliuojamuose droseliuose angos arba plyšio plotą galima keisti. Slėgio nuostoliai Ap droselyje priklauso nuo jo atidarymo laipsnio (angos ploto 5) ir skaičiuojami iš (2.44) formulės. Pavarose droseliai naudojami hidraulinio variklio greičiui keisti. Linijiniai droseliai veikia kelio hidraulinių nuostolių principu. Juose skystis verčiamas tekėti ilgais sraigtiniais kanalais kamštyje, kuris įsukamas į korpusą. Kanalų skerspjūvis mažas, todėl skystis juose teka laminariškai, ir kelio nuostoliai tiesiai proporcingi greičiui, debitui Q bei kanalo ilgiui /. Jie randami pagal Puazeilio formulę : Linijiniai droseliai dažnai naudojami hidropneumoautomatikoje. Prie pagalbinių aparatų priskiriami hidroakumuliatoriai, filtrai, skysčio bakai, jo aušintuvai, sandarinimo elementai ir kt. Be to, pavarose dar naudojami įvairus kontrolės prietaisai. Pavaros elementais taip pat laikomos hidraulinės linijos (jungiantieji vamzdžiai) ir darbo skystis. Be išvardintų elementų, reikalui esant, naudojama ir daug kitokių aparatų: tėkmės reguliatoriai pastoviam debitui ir variklio greičiui palaikyti, slėgio ir laiko relės, debito ir galios ribotuvai, tėkmės dalytuvai, nuoseklaus įjungimo, slėgių skirtumo, priešslėgio vožtuvai, kad darbo įrenginys nenusileistų žemyn dėl savo svorio ir u. 8. Mobilių mašinų hidraulinės mašinos. Šiuolaikinių savivarčių dėžių keltuvai dažniausiai gaminami su hidraulinėmis pavaromis. Hidraulinių keltuvų siurbliui judesį suteikia automobilio variklis per veleną papildomam mechanizmui pri­jungti. Kai kuriuose didelės keliamosios galios savivarčiuose siurb­liui judesį suteikia atskiras (autonominis) variklis. Naudojant hidraulinius keltuvus, sumažėja savivarčio dėžės pa­kėlimo ir nuleidimo trukmė, padidėja patikimumas ir darbo saugu­mas. Dėl nedidelio besitrinančių paviršių susidėvėjimo hidraulinių keltuvų eksploatavimo trukmė lygi savivarčių eksploatavimo truk­mei, o retkarčiais būna ilgesnė. Dabar hidrauliniams keltuvams dažniausiai naudojami telesko­piniai hidrauliniai vienpusio veikimo cilindrai, kurie išdėstomi po savivarčio dėže, krumpliaratiniai tepalo siurbliai, agregatuojami su veleno papildomam mechanizmui prijungti dėže, kuri varžtais tvir­tinama prie greičių dėžės. Hidraulinė sistema įjungiama valdymo čiaupu. Tiekiant suslėgtą darbo skystį (tepalą), hidraulinio cilindro grandys pradeda judėti, keldamos savivarčio dėžės vieną galą. No­rint apriboti savivarčio dėžės posvyrio kampą ir padidinti hidraulinės sistemos patikimumą, naudojami kampo ribotuvai. Kai kurių modelių savivarčių hidrauliniai keltuvai turi keletą pa­galbinių įrenginių: pagreitinto savivarčio dėžės nuleidimo įrenginį; savivarčio dėžės fiksavimo transportuojant įrenginį; hidraulinės pa­varos valdymo čiaupą ir veleno papildomam mechanizmui prijungti įjungimo ir išjungimo pneumatinę arba elektrinę pavarą; dozatorius darbo skysčio srautui paskirstyti lygiomis porcijomis į kelis hidrau­linius cilindrus; savivarčio dėžės virpinimo įrenginį prilipusio grun­to likučiams pašalinti; lingių blokavimo (išjungimo) įrenginį, kad, iškraunant krovinį, padidėtų automobilio šoninis pastovumas; ap­saugines priemones, kurios neleidžia įjungti hidraulinio cilindro, kai netvarkingi savivarčio dėžės šarnyrai; hidraulinių žarnų išvadus hidraulinių keltuvų mechanizmams prijungti. Hidrauliniai keltuvai projektuojami tokia tvarka: parenkama prin­ cipinė kinematinė ir hidraulinė schemos; apskaičiuojamos veikiančios jėgos, galia, reikalinga savivarčio dėžei pakelti; parenkami, projek­ tuojami ir skaičiuojami hidraulinės sistemos elementai; unifikuojami pagrindiniai hidraulinių keltuvų mechanizmai. Svarbiausia, kaip hidraulinis cilindras išdėstomas ir tvirtinamas. Kai jis yra prieš savivarčio dėžę, gerokai sumažėja hidraulinių cilindrų perduodamos jėgos į savivarčio dėžę ir viršutinio rėmo dalis. Tokiu atveju koncentruotos jėgos pridėties taškas yra savivarčio dėžės rėmo priekyje — konstrukcijoje, kurios skersinis standumas didžiausiąs. Kai hidraulinis cilindras yra po savivarčio dėže, koncentruotos jėgos pridėties taškas yra ant plokščio savivarčio dėžės dugno. Dėl to reikia savivarčio dėžės dugną sustiprinti papildomomis laikančiosiomis sijomis. Kai hidraulinis cilindras ar keli cilindrai iš­dėstomi savivarčio dėžės priekyje, sumažėja savivarčo dėžės masė, nesikeičiant jos stiprumui; patogu aptarnauti; sutrumpėja lanksčių vamzdynų (žarnų), jungiančių siurblį su hidrauliniu cilindru, ilgis; sumažėja hidrauliniai nuostoliai vamzdynuose. Tokio cilindrų išdėstymo trūkumas tas, kad padidėja hidraulinio cilindro grandžių ilgis ir sudėtingesnė jų gamyba; tokias savivarčių dėžes galima naudoti tik tada, kai kroviniai iškraunami iš mašinos atgal. Dabar dažniausiai vartojamos hidraulinių keltuvų schemos su svyruojančiais teleskopiniais hidrauliniais cilindrais, kurie išdėstyti po savivarčio dėže. Cilindro korpusas šarnyriškai tvirtinamas prie rėmo, o plunžeriai — prie savivarčio dėžės pagrindo. Dabar naudojamų automobilių priekabų ir savivarčių pusprieka­bių hidraulinių pavarų konstrukcijos labai įvairios, tačiau jų visų veikimo principas ir pagrindiniai mazgai analogiški . 9. Hidraulinės pavaros: hidromovos ir hidrotransformatoriai. Jų charakteristikos. Darbo režimai HIDRODINAMINIŲ PAVARŲ VEIKIMO PRINCIPAS, SAVYBĖS, KLASIFIKAVIMAS IR PANAUDOJIMAS [renginiai, kurių svarbiausia dalis yra hidrodinaminės transmi­sijos, vadinami hidrodinaminėmis pavaromis. Hidraulinė transmisija, kurią sudaro dvi hidraulinės mašinos, esančios bendroje darbo ertmėje, ir kurioje sukimo momentas per­duodamas keičiantis darbo skysčio judesio kiekio momentui, vadi­nama hidrodinamine. Jai naudojamos dinaminės hidraulinės maši­nos: išcentriniai siurbliai ir spindulinės ašinės hidraulinės turbinos. Hidrodinaminėse transmisijose sukinio dažnio perdavimo santy­kis pastovus tik tada, kai varančiosios (siurbliaračio veleno) ir varomosios (turbinračio veleno) grandies apkrovų santykis pastovus. Jeigu varantysis velenas sukasi pastoviu greičiu, tai, padidėjus va­romojo veleno apkrovai, automatiškai mažėja varomojo veleno suki­mosi greitis. Si transmisijos savybė panaudojama automatiškai keis­ti mašinų traukos jėgų dydžiams pagal jų sukimosi greičius. Dėl transmisijų teigiamų savybių: švelnios judesio pradžios, švelnaus perėjimo iš vieno darbo režimo j kitą, didelio varomojo veleno su­kimosi greičių reguliavimo diapazono, kai pastovus varančiojo ve­leno sukimosi dažnis, mažų sukimosi svyravimų, dėl to, kad detalės nedaug dyla ir kt., jas plačiai galima naudoti Įvairių mašinų ir me­chanizmų pavaroms. Hidrodinaminės pavaros klasifikuojamos į hidrodinamines movas /(HDM) arba tiesiog hidraulines movas ir hidrodinaminius transfor­matorius (HDT) arba hidraulinius transformatorius. Hidrodinaminėms pavaroms vartojami įvairūs darbo skysčiai: mi­neralinės alyvos ir įvairių skysčiu mišiniai. Normali darbo skysčio temperatūra — 80. . .90 °C. 10. Hidraulinės movos bendras darbas su varikliu. Movų modifikacijos. Jų pranašumai ir trūkumai. HIDRODINAMINĖS MOVOS HIDRODINAMINĖS MOVOS BENDRAS DARBAS SU VARIKLIU HDM parinkimas. Norint parinkti HDM bendram darbui su va­rikliais ir energijos vartotojais, reikia, kad: 1) ilgai eksploatuojama HDM dirbtų optimaliu darbo režimumaX {iP = ųP = 0,94.. .0,98); 2) hidraulinė mova patikimai apsaugotų variklį ir darbo mašiną nuo perkrovų. Ilgalaikės eksploatacijos sąlygomis skaičiuojamasis momentas Ts turi būti kelis kartus mažesnis už momentą Tlh reikalingą pasiprie­šinimui nugalėti prieš pradedant judėti mašinai. Momentu 70 HDM apkrauna variklį, kai varomasis velenas sustabdytas, t. y. i = 0. Pa­prastai To artimas didžiausiam momentui: TQ~Tmax. Retkarčiais Tmax būna ir kai i>0 . Dydis Kp (9.8) vadinamas perkrovimo koeficientu. Jis priklauso nuo HDM darbo ertmės geometrijos. KP turi atitikti variklio charak­teristikos galimybes, o momentas Tmax turi būti toks, kad užtikrintų sistemos stiprumą. Taigi HDM charakteristikos turi tenkinti pagrindinius du reika­lavimus: 1) zonoje i—*1 kreivė turi būti stati, nes energija perduodama esant dideliam naudingumo koeficientui i\ (ų—ųp), o HDM mažiau­sių matmenų; 2) zonoje i—>-0 HDM turi tenkinti naudojamo va­riklio leistinąjį KP. Paprastai HDM naudojamos su asinchroniniais elektros ir vidaus degimo varikliais, kurie pagal savo charakteristikų savybes reika­lauja juos apsaugoti nuo perkrovų. Pagal variklio tipą ir HDM at­liekamas funkcijas kinta reikalavimai jos charakteristikai, ypač jos pradinėje dalyje, kuri nusako Kmax, t. y. Tmax. Asinchroninių variklių perkrovimo koeficientas KP = 2.. A, o vidaus degimo variklių KP = 4.. .6. Įvairių HDM KP lyginamos, kai i8=0,95. HIDRODINAMINIŲ MOVŲ PRANAŠUMAI IR TRŪKUMAI HDM pagrindiniai pranašumai, dėl kurių padidėja mašinų našu­mas ir ilgaamžiškumas yra: 1) apsaugomi varikliai nuo perkrovų; 2) sudaromos varikliams palankios sąlygos darbui optimaliu režimu (pvz., variklis gali dirbti mažais sūkiais, kai apkrova didelė ir kt.); 3) galima jungti variklį, kai transmisija įjungta; 4) galima sustab­dyti darbo padargą, kai jis apkrautas, o variklis sukasi ir pavara įjungta; 5) kūno įsukimo procesui neturi įtakos jo inercija ir įjungta pavara; 6) tolygus mašinos judesys iš ramybės būsenos ir padidintas jos važumas dėl tolygaus sukimo momento į ratus; 7) apribotos di­naminės apkrovos ir sukamieji virpesiai; 8) galima tolygiai regu­liuoti darbo padargų greitį; 9) geros stabdymo charakteristikos va­rikliu; 10) su viena mechanizmo pavara gali dirbti keli varikliai; 11)didelis naudingumo koeficientas skaičiuojamam darbo režimui; 12)didelis energijos imlumas, kai sukimosi dažnis didelis; 13) pa­prasta konstrukcija ir maža kaina; 14) galima užtikrinti keletą specifinių reikalavimų, kurių reikia technologiniam procesui atlikti (re­guliavimas, viršyti apkrovas ir kt.); 15) geros operatoriaus darbo sąlygos ir didesnis darbo našumas. HDM trūkumai yra šie: naudingumo koeficientas priklauso ir kin­ta nuo darbo režimo, pavyzdžiui, kai HDM dirba ne nominaliuoju režimu, naudingumo koeficientas mažėja; HDM darbo skystį reikia aušinti. Hidrodinamine mova (HDM) vadinama hidrodinaminė transmi­sija, kuri, lanksčiai sujungdama varantįjį veleną su varomuoju, per­duoda varančiojo veleno galią varomajam, nekeisdama sukimo mo­mento. HDM skirstomos į: 1) apribojančiąsias: apsaugines, paleidimo ir stabdymo; 2) reguliuojamąsias: HDM, kai keičiamas jų darbo ertmės pripildymo tūris; HDM, kai keičiama jų darbo ertmės forma; 3) vien-ertmes; 4) dviertmes; 5) papildomai maitinamas; 6) papildomai ne­maitinamas; 7) reversines; 8) blokuojamąsias. HDM sudaro viename besisukančiame korpuse pa­talpinti du mentiniai mašinračiai siurbliaratis, kuris sujungtas su varančiuoju variklio velenu ir turbinratis, sujung­tas su varomuoju velenu. Mašinračių mentelės pritvirtintos prie kreipiančiųjų paviršių Paviršiai sudaro hidrauli­nės pavaros darbo ertmę, kurioje tarp mašinračių mentelių teka darbo skystis. Hidraulinėje pavaroje yra vienas arba keli vidiniai guo­liai, kurie centruoja mašinračius ir atlaiko ašines jėgas. Tarp kor­puso ir veleno yra sandariklis .. Siurbliaračiui energiją suteikia variklis. Jo mentelės gautą me­chaninę energiją suteikia darbo skysčio srautui, kuris, tekėdamas tur­binračio mentelėmis, atiduoda jam savo energiją. Si energija su­vartojama hidraulinės pavaros varomajam velenui sukti, kuris jun­giamas su darbo mašina ir skirtas jos pasipriešinimui nugalėti. HDM charakteristikos. Hidraulinių movų būdingiausi rodikliai to­kie: 1) kinematiniai, kuriems priklauso HDM varančiojo ir varomojo velenų sūkiai ; perdavimo santykis i, santykinis slydimas; 2) jėgos, kurioms priklauso varančiojo ir varomojo veleno perduoda­mi sukimo momentai 3) galios arba energetiniams rodikliams priklauso varančiojo ir varomojo velenų galios Pi ir P2; 4) ekonomi­nis rodiklis įvertinamas HDM bendru naudingumo koeficientu Hidraulinės movos darbą apibūdina keturios charakteristikos: iš­orinė, traukos, universalioji ir redukuotoji. Išorinė HDM charakteristika rodo jos išorinių pa­rametrų: sukimo momentų, siurbliaračio galios Ps ir turbin­račio Ptr, movos naudingumo koeficiento r\m priklausomybę nuo va­romojo veleno (turbinračio) sūkių, slydimo arba perdavimo santykio i, kai varančiojo veleno sūkiai pastovūs Galios perdavimo srityje charakteristika rodo naudingumo koeficiento ų priklausomybę nuo n2 arba i. Pagal formulę HDM. praktiškai per­duoda momentą, nekeisdama jo, ir naudingumo koeficientas lygus perdavimo santykiui i . Eksploatacinių režimų pagrindinėje zonoje (0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!