Hidraulikos ir pneumatikos paskaitų medžiaga

Siurblio slėgis ir aukštis. Vakuumetrinis ir manometrinis slėgis. Siurblio slėgis lygus lyginamųjų skysčio energijų skirtumui pjūviuose, esančiuose vamzdžio pradžioje ir siurbimo vamzdžio gale. Vakuumetrinis pvk=pat–ps, manometrinis pmn=pat–pp, slėgis p=pmn+pvk+pm.p+(vp2-vs2)/2. Aukštis H=p/g= pmn/g +pvk/g +hm.p+(vp2-vs2)/2g. slėgio aukštis – atstumas tarp siurblio ir skysčio paviršiaus slėgimo rezervuare. Siurblio naudingumo koeficientas. Jo sudedamosios dalys ir matematinės išraiškos. Naudingumo koeficientas – naudingos siurblio galios santykis su siurblio galia: s=Pn/P. Sudedamosios dalys: mechaninis naudingumo koeficientas: m=Ph/P=(P-Pm)/P=ptQi/P; tūrinis naudingumo koeficientas t=P’/Ph=(Ph-Pt)/Ph=PtQ/Ph; hidraulinis naudingumo koeficientas: t=Pn/P=(P’-Ph)/P’=pQ/P’; bendras siurblio naudingumo koeficientas: s=Pn/P=PnPPh/(P’PhP)=htm. Kaip pagal panašumo teoriją apskaičiuojamas natūralaus siurblio našumas ir slėgio aukštis, žinant… Qn/Qm=aL3(nn/nm); Qn=QmaL3(nn/nm); Hn/Hm=aL2(nn/nm)2; Hn=HmaL2(nn/nm)2. Kaip pagal panašumo teoriją apskaičiuojamas natūralaus siurblio galia žinant modelinio siurblio galią. Pn/Pm=aL5(nn/nm)(n/m); jei pumpuojamas tas pats skystis: Pn/Pm=aL5(nn/nm)3. Siurblio našumas. Vienetai. Skysčio debitas, kuris siurbliu tiekiamas sistemai, vadinamas siurblio tūriniu našumu. Qi=Vsns. matuojamas išsiurbto skysčio tūriu per laiko vienetą: m3/s, m3/h, cm3/s, l/s, l/s. Parašykite Paskalio dėsnį ir pagal jį suklasifikuokite hidraulines mašinas. Paskalio dėsnis pritaikmas: plunžeriniams ir stūmokliniams siurbliams. P1=F1/A1; P2=F1/A2=P1A1/A2. Hidraulinės mašinos, hidraulinio siurblio ir hidraulinio variklio sąvokos. Hidraulinės mašinos – mašinos, kurių darbo ratai – mašinračiai – gauna iš skysčio tėkmės energiją arba atiduoda ją tėkmei. Hidraulinis variklis – tokios hidraulinės mašinos, kuriose darbo skysčiai suteikia jų mašinračiams energiją, versdami juos suktis, slankioti arba pasisukti. Hidraulinis siurblys – tokia hidraulinė mašina, kuriose sukuriama skysčio tėkmė, suteikiant skysčiui trejopą energiją: mgz, mp/, mv2/2. Kavitacijos esmė ir jos mažinimo būdai. Keliant siurblį aukštyn, didėja geometrinis siurbimo aukštis hs ir mažėja slėgis ps. jeigu slėgis ps sumažės iki skysčio sočiųjų garų slėgio pg, tai siurbliaratyje prasidės kavitacija. Kavitacijos veikiamas, siurblio detalių paviršius pasidaro šiurkštus ir nelygus, todėl jos greičiau sudyla. Be to mažėja siurblio naudingumo koeficientas, slėgis ir našumas. Sumažinti galima: 1) parinkus tokį siurbimo siurbimo leistinąjį aukštį hs, kad slėgis ps>pg; 2) sutrumpinti siurbimo vamzdį ir padidinti jo skersmenį. Tūrinių siurblių charakteristikos. Q=f(ps) – kavitacinė charakteristika, Q=f(p), =f(Q). Stūmoklinių siurblių panaudojimas. Vožtuviniai stūmokliniai siurbliai naudojami aukšto slėgio presuose, statybos mašinose, metalo pjovimo staklėse, metalurgijos, laivų statybos ir kt. pramonės įmonėse. Stūmoklinių siurblių našumo netolygumo įvertinimas. Matematinė išraiška. Našumo netolygumas įvertinamas našumo netolygumo koeficientu: =Qmax/Qm=A/(3A/)=/3=0.1047. Netolygumo koeficientas priklauso nuo stūmoklinio siurblio tipo. Membraninių siurblių esminis skirtumas nuo stūmoklinių. Jų principinė schema ir sudedamosios dalys. Naudojami pumpuoti medžiagoms su abrazyvinėmis dalelėmis. Sudedamosios dalys: siurbimo vožtuvas, stūmoklis, darbo cilindras, membrana. Krumpliaratinio siurblio principinė schema, jo konstrukcija ir veikimo principas. Privalumai. Sukant krumplius jie perneša skystį (dažniausiai klampų tepalą). Jo našumą galima reguliuoti didinant aps/min skaičių. Darbo skysčio kompresija krumpliniuose siurbliuose ir jos pašalinimo būdai. Krumplių sąlyčio zonoje susidaro uždaras skysčio tūris, kuriame staiga padidėja slėgis – tai skysčio kompresija. Norint kompresiją sumažinti reikia sumažinti krumplių storį (tada skystis neuždaromas tarpelyje). Krumplinių variklių privalumai. Pagrindiniai jiems keliami reikalavimai. Krumpliaratiniais varikliais galima perduoti nedidelius sukimo momentus. Krumpliaratinio variklio velenas turi būti ant riedėjimo guolių, nes kai greičiai maži, slydimo guoliuose didelė trintis. Krumpliaratinio hidraulinio variklio darbui reikalingi tarpeliai, nes jo viduje neišsvertos hidraulinės apkrovos mažina naudingumo koeficientą. Krumplinio siurblio našumo matematinė išraiška. Q=2m2zbn. Plokštelinių variklių skirtumas nuo šio tipo siurblių. Variklyje plokštelės priverstinai prispaudžiamos darbo skysčiu arba spyruoklėmis prie vidinio statoriaus paviršiaus. Į šio variklio korpusą įdedamas skirstytuvas. Plokštelės yra išdėstomos radialiai. Šio variklio konstrukcija nusakoma plokštelių forma ir jų prispaudimo būdu prie statoriaus. Sraigtinių siurblių klasifikavimas ir privalumai. Skirstomi į: viensraigčius, dvisraigčius, trisraigčius (vienas varantysis, du varomieji) ir daugiasraigčius. Varančiojo sraigto kryptis sraigtinės linijos kryptis priešinga varomajam. Trisraigtis siurblys gali sukurti 20MPa slėgį. Kuo didesnis slėgis, tuo ilgesni turi būti sraigtai. Ašinių rotorinių – stūmoklinių hidromašinų charakteristika. Šių mašinų panaudojimas. Charakteristikos: tūrinis našumas, išvystomas slėgis, galia, naudingumo koeficientas. Naudojami kai reikia mažų sukimo momentų ir didesnių sukimosi dažnių. Naudojami pavarose. Kokios yra ašinės rotorinės – stūmoklinės mašinos. Kaip reguliuojamas jose darbo tūris. Būna: 1) su pasviruoju bloku, 2) su pasviruoju disku. Tūris reguliuojamas keičiant cilindrų bloko arba disko posvyrio kampą , kurį galimą keisti rankiniu būdu arba automatiškai pagal slėgį siurblyje. Ašinių rotorinių – stūmoklinių hidraulinių mašinų darbo tūrio matematinė išraiška. Su pasviruoju bloku: V0=Vnz=(D2/4)D1zsin; su pasviruoju disku V0=Vnz=(D2/4)D2ztgVn – naudingas kameros tūris, D – stūmoklių, D1 – apskritimų skersmenys,  - kampas tarp cilindrų bolko, z – plunžerių, stūmoklių skaičius. Spinduliniai rotoriniai didelio sukimo momento lėtaeigiai varikliai (schema, veikimo principas, sukimo momentas ir panaudojimas). Rotorius, plunžeris, traversa, korpusas, guolis. Naudojami traktoriams, statyboms, bei kelių mašinoms. Šių variklių skysčio darbinio srauto pasiskirstymas yra ašinis. Principinė reguliuojamojo spindulinio rotorinio – plunžerinio siurblio schema, sudėtinės dalys ir veikimo principas. Rotorius, plunžeris, siurblio korpusas, spyruoklės, skirstymo kaklelis, kaklelio pertvara, siurbimo ir slėgimo angos. Veikia: rotoriuje slankioja plunžeriai. Skystį skirsto tuščiavidurė ašis su pertvara ant kurios užmautas rotorius. Sparninių siurblių panaudojimas. Šiais siurbliais pumpuojamas švarus skystis chemijos ir maisto pramonės įmonėse, vanduo, tepalai. Katilinėse pumpuojamas skystas kuras. Hidraulinių dinaminių mašinų apibrėžimas, ypatybės ir klasifikavimas. Skirstomos į: siurblius ir hidraulinius variklius. Siurbliai, kuriuose skystis perstumiamas siurbliaračio skysčiui teikiama energija pastovaus tūrio kameroje, sujungtoje su skysčio įtekėjimo ir ištekėjimo angomis, vadinami dinaminiais siurbliais. Dinaminiai siurbliai skirstomi į: metrinius, elektromagnetinius ir trinties. Išcentrinio siurblio principinė schema, jo sudedamosios dalys ir veikimo principas. Sudedamosios dalys: siurbliaratis, siurbliaračio mentės, siurbliaračio velenas, siurblio korpusas, siurbimo vamzdis, slėgimo vamzdis, vakuumetras, manometras, apsauginis tinkliukas, atgalinis vožtuvas, čiaupeliai. Veika: skystis į siurblį patenka per įsiurbimo vamzdį į siurbliaračio centrinę dalį. Siurbliaračiui sukantis, skystis patenka ant menčių ir veikiamas inercijos jėgų išstumiamas į kamerą iš kurios patenka į difuzorių ir iš jo į slėgio vamzdį 6. Išcentrinio siurblio siurbimo aukštis. Matematinė išraiška. hs=pat/g – pg/g – hs – vs2/2g – khcr. Didelę įtaką siurbimo aukščiui turi menčių forma ir klampa. Išcentrinių siurblių klasifikavimas pagal atskirus skiriamuosius požymius. Pagal darbo ratų skaičių: vienračiai ir daugiaračiai. Pagal našumą: viengubi, dvigubi, trigubi. Pagal slėgio aukštį: žemo, vidutinio ir aukšto slėgio siurbliai. Pagal skysčio įtekėjimo į siurbliaratį pobūdį: vienpusiai ir dvipusiai. Pagal veleno padėtį: vertikalūs ir horizontalūs. Pagal skysčio ištekėjimo iš siurbliaračio pobūdį: su kreipračiu ir be jo. Pagal siurbliaračio sukimosi dažnį: lėtaeigiai, normalūs, greitaeigiai. Pagal transportuojamus skysčius: vandentiekio, kanalizacijos termofikacijos, žemsiurbius. Kokiu būdu galima padidinti išcentrinio siurblio naudingumo koeficientą ir siurblio aukštį. Suapvalinus menčių galus didėja naudingumo koeficientas. Didinant našumą, iki tam tikro taško didėja slėgis. Kokie yra charekteringi greičiai skysčiui tekant išcentrinio siurblio siurbliaratyje. Jų kryptys. Charakteringi greičiai: W – skysčio tekėjimo tarp siurbliaračių greitis,V – absoliutus greitis ,U – apskritiminis greitis. Kokias priimame prielaidas sudarant išcentrinio siurblio pagrindinę lygtį. Tokias, kad laikome, kad siurbliaratyje yra be galo daug menčių ir energijos nuostoliai lygūs nuliui Išcentrinio siurblio pagrindinė lygtis ir išvados. pt=v2u2cos2 – v1u1cos1). Išvados: 1) siurbliu išvystomas slėgio aukštis nepriklauso nuo skysčio rūšies ir yra vienodas įvairiems skysčiams; 2) didelę įtaką siurblio darbui ir jo slėgio aukščiui turi siurbliaračio menčių forma ir svarbiausia kampas 2; 3) didėjant skysčio klampai, siurblio slėgio aukštis mažėja. Išcentrinių siurblių kavitacinės charakteristikos. Pavaizduoti grafiškai. Charakteristikos: hlcr=f(Q); Hlvk=f(Q). Grafikas: didėjant Q paraboliškai didėja hlcr; didėjant Q, Hlvk paraboliškai mažėja. Išcentrinių siurblių realios charakteristikos. Pagrindinė siurblio charakteristika: H=f(Q), energetinės charakteristikos: P=f(Q) ir =f(Q), apibendrinta kavitacinė charakteristika: Hlvk=f(Q). Skysčio tekėjimas išcentrinio siurblio siurbliaratyje (greičiai ir jų vektoriniai lygiagretainiai, greičių fizikinė prasmė). vi – į siurbliaratį įtekančio skysčio graitis, v1 – absoliutus skysčio tekėjimo greitis siurbliaračio pradžioje, v2 – iš siurbliaračio ištekančio skysčio absoliutus greitis, u – apskritiminis greitis,  - reliatyvusis greitis. Absoliutus greitis: v=u+(vektoriai). Spinduliniai greičiai: vlr=Qi/d11b1 ir v2r=Qi/d22b2. Kokie siurbliai vadinami dinamiškai panašiais. Siurbliai, kurių: siurbimo ir slėgimo kameros susisiekia, maži slėgiai, dideli našumai, didelis leistinas siurbimo aukštis, nereikia apsauginio vožtuvo, pagrindinis parametras – našumas. Kurie panašūs kinematiškai ir geometriškai. Mentinių ašinių siurblių privalumai. Labai našūs, mažas slėgis, paprasta konstrukcija, kompaktiški, gali pumpuoti užterštus skysčius. Nubrėžkite mentinio siurblio paleidimo schemą, kai Hs0. Priklauso nuo atbulinio vožtuvo. Jei sktysčio prateka daug, tai siurblio paleisti neįmanoma. Taip pat svarbu gerai užpildyti siurbimo vamzdį ir siurbimo kamerą, kad neliktų oro. Kokie mentiniai siurbliai laikomi kinematiškai panašiais. Tokie, kurių visų lyginamųjų siurblių lygiagretainiai yra panašūs. Vn/Vm=n/m=un/um=aL(nn/nm). aL – mastelis, n – sukimosi dažnis. Kaip greitaeigiškumo koeficientas ng priklauso nuo siurbliaračio formos. Jo kitimo įtaka mentinio siurblio modifikacijai. Priklauso: didinant ng siurbliaračio didžiojo skersmens ir skysčio įsiurbimo skersmens santykis mažėja, o siurbliaračio plotis didėja. Siurbliaratis tampa ašiniu. Pagrindinis reikalavimas paleidžiant mentinius siurblius. Įjungus variklį, tam kad mentinis siurblys pumpuotų skystį į slėgimo vamzdį būtina (prie paleidžiant variklį) įsiurbimo vamzdį, siurblio kamerą ir siurbliaratį pripildyti pumpuojamojo skysčio. Kitaip pumpavimas nevyks. Mentinių ašinių siurblių schema, sudėtinės dalys, veikimo principas ir klasifikavimas. Dalys: siurbliaratis, guoliai, velenas, korpusas, kreipratis. Siurbliaračiui sukantis, skystis patenka ant menčių ir nubloškiamas aukštyn. Nublokštas skystis įgauna iškreiptą kryptį, bet pratekėjęs pro kreipratį jis įgauna kryptį artimą ašinei, to dėka sumažėja hidrauliniai nuostoliai. Ašiniai siurbliai gali būti dvejopi: su nejudamai įtvirtintomis mentėmis ir reguliuojamomis mentėmis. Kokius žinote mentinių siurblių paleidimo būdus. 1) siurblys pastatomas žemiaus skysčio lygio Hs0. Mentinių siurblių panašumo teorijos esmė. Koks ryšys tarp panašių siurblių naudingumo koeficientų. Sukūrus modelį naudojantis panašumo teorija sukūriami natūralūs simboliai. Pagal panašumo teoriją geometriniai ir kinematiniai dydžiai didėja laipsniškai: (a3, a5, a2). Naudingumo koeficientai lygūs. Mentinių siurblių apibrėžimas ir klasifikacija. Siurbliai, kuriuose skystis įsiurbiamas ir išstumiamas mentėmis, pritvirtintomis tarp siurbliaračio diskų ir besisukančių kartu su juo, bei suteikia skysčiui daugiausia kinetinę energiją vadinami mentiniais siurbliais. Pagal skysčio tekėjimo pobūdį skirstomi į išcentrinius ir ašinius. Mentinio ašinio siurblio sukuriamas skysčio slėgio aukštis ir našumas. Matematinės išraiškos. Slėgio aukštis: H=u22/2gk2s. ks – slėgio koeficientas. Našumas Qi=(/4)(D2-d2)va. va – ašinis greitis. Nubrėžkite mentinio siurblio paleidimo schemą, kai Hs>0. Paaiškinkite jo darbo esmę. Kai Hs>0 paleidimas priklauso nuo atbulinio vožtuvo. Kaip reguliuojamas mentinių ašinių siurblių našumas. Našumas siurblių su nejudančiomis mentėmis keičiamas keičiant sukimosi dažnį, o su reguliuojamomis mentėmis keičiant menčių nuolydžio kampą. Siurblio greitaeigiškumo koeficiento apibrėžimas ir jo matematinė išraiška. Siurblio greitaeigiškumo koeficientas ng – tai geometriškai panašaus siurblio sukimosi dažnis, kurio 1 m slėgyje našumas 75 l/s. hg=3,65*((n*(šaknis iš Q))/(4 šaknis iš H3)). Kokią įtaką greitaeigiškumo koeficientas turi siurblio naudingumo koeficientui. Greitaeigiškumo koeficientas turi įtakos siurblio naudingumo koeficientui. Didžiausia naudingumo koeficiento reikšmė yra tuomet kai greitaeigiškumo koeficientas ng=140 …220 sūk/min. Iki 140 koeficientas didėja, nuo 140 iki 220 mažėja. Pagrindiniai sūkurinių siurblių trūkumai. Kokias žinote priemones trūkumams mažinti. Pagrindinis trūkumas – didelis energijos nuostoliai sūkuriams sukti, todėl mažas naudingumo koeficientas (=0,25 – 0,45). Be to, kai pumpuojamos smėlio ir skysčio emulsijos greitai dėvisi siurblio detalės. Norint pagerinti naud.koeficientą reikia nuosekliai išdėstyti išcentrinio sūkurinio siurblio siurbliaračius. Sūkurinio siurblio sukuriamas slėgio aukštis H. Skysčio siurblio slėgio aukštis priklauso nuo apskritiminio greičio u=Dn/60 ir lygus H=u2/2g. =3,5-4,5; u – m/s, g – m/s2, n –sūk/min Sūkurinių siurblių schema, sudėtinis dalys ir veikimo principas. Siurbliaratis, mentės, korpusas, įsiurbimo antgalis, slėgimo vamzdis. Sukant siurbliaratį, skystis iš siurbimo vamzdžio patenka į ertmę tarp menčių ir perstūmiamas į slėgimo vamzdį. Kokios yra dvi stadijos, perduodant skysčio energiją laisvasūkuriniame siurblyje. 1) Skysčiui iš siurbimo vamzdžio patekus į ertmę tarp siurbliaračio menčių, skysčio kinetinė energija virsta potencine. 2) Skysčiui tekant iš kanalo į ertmę tarp siurbliaračio menčių, skystis veikiamas išcentrinės jėgos vėl išstumiamas į plyšio formos žiedinį kanalą, kur jo gautoji siurbliaratyje kinetinė energija vėl virsta potencine energija. Laisvasūkurinių siurblių skirtumai nuo išcentrinių. 1) laisvasūkurinių siurblių darbinis tūris yra vientisas, o išcentrinių ne vientisas; 2) siurbliaratis turi laisvą kamerą, kurios nekerta sukamosios dalys; 3) neturi priekinių sandariklių; 4) prastesnė pratekamosios dalies forma; 5) dėl tobulesnės konstrukcijos mažesnės gamybos ir remonto sąnaudos. Laisvasūkurinių siurblių schema, pagrindinės sudedamosios dalys ir veikimo principas. Dalys: darbo kamera, korpusas, siurbliaratis, velenas, slėgio atvamzdis. Skystis sukantis siurbliaračiui patenka į kamerą ir nesąveikaudamas su siurbliaračiu patenka į slėgio atvamzdį. Laisvasūkurinių siurblių naudojimas. Naudojami: abrazyvinėms, lengvai pažeidžiamoms medžiagoms, hidrauliniams mišiniams transportuoti. Jais galima pumpuoti dumblą, trąšas vaisius, žvyrą ir t.t. Kada siurbliai jungiami lygiagrečiai. Schema ir charakteristikos. Lygiagrečiai siurbliai jungiami norint gauti didesnį debitą. Q=Q1+Q2. Charakterstikos: H=f(Q1+Q2); H=f(Q1); H=f(Q2); P=f(Q1); P=f(Q2); =f(Q1); =f(Q2), Hsist=f(Q). Kada siurbliai jungiami nuosekliai. Schema, charakteristikos. Nuosekliai jungiami jeigu, reikia padidinti bendrą sistemos aukštį. Charakteristikos: HI=f(Q) ir HII=f(Q). Dinaminės hidraulinės turbinos apibrėžimas. Hidroturbina – dinaminis variklis, kuris skysčio tėkmės energiją paverčia besisukančio turbinračio veleno mechanine energija. Čiurkšlinio siurblio schema, sudėtinės dalys ir veikimo principas. Korpusas, žiotys, atvamzdis, difuzorius, siurbimo vamzdis, slėgimo vamzdis. Išcentrinis siurblys pumpuoja vandenį slėgimo vamzdžiu į antgalį. Vanduo iš antgalio išlekia dideliu greičiu ir patenka į žiotis. Srovė tekėdama dideliu greičiu, su savimi pasiglemžia gretimus skysčio sluoksnius ir siurblio korpuse sudaro vakuumą, kurio veikiama skysčio masė iš priėmimo šaltinio įsiurbiama vamzdžiu. Skysčio srautas Q1+Q, Ek verčia į Ep. Čiurkšlinių siurblių charakteristikos. H=f(Q) ir =f(Q). didėjant Q, H mažėja. Kai Q 0,5 …1,5 l/s  būna didžiausias. Siurblio slėgis priklauso nuo Reinoldso skaičiaus. Kai Re mažėja, mažėja ir slėgis. Čiurkšlinių siurblių modifikacijos. Ežektorius, inžektorius ir hidraulinis elevatorius. Ežektoriuose abu srautai – darbinis ir pumpuojamas yra to paties skysčio. Inžektoriuose – darbinis srautas yra garas arba dujos, o pumpuojamas bet koks skystis. Elevatoriuose darbinis būna vandens srautas. Hidraulinių tūrinių mašinų apibrėžimas, ypatybės ir klasifikavimas. Tai tokio mašinos, kurių darbo ratai gauna skysčio tėkmės energiją arba atiduoda ją tėkmei. Darbo skysčio klampa. Priklausomybė nuo temperatūros ir jos matematinės išraiškos. Skysčio savybė trukdanti atskiroms skysčio dalelėms judėti vadinamas klampa. Darbo skysčio klampa keičiantis temperatūrai, kinta. Kintant temperatūrai +-500C, klampa gali kisti ne daugiau kaip 100 kartų, tada laikoma, kad darbo skystis yra geras. Dinaminė klampa =(MLT/T2)/L2. Kinematinė klampa =. Hidraulinių pavarų reguliavimo būdai. Valdomos ir nevaldomos tūrinės pavaros. Būdai: 1) droselinis reguliavimas (darbo skysčio srautas droseliuojamas ir dalis nupilamas aplenkiant hidraulinį variklį); 2) mašininis reguliavimas (darbo skysčio srautas reguliuojamas atskirai, keičiant siurblio arba hidr.variklių darbo tūrius, arba abiejų hidr.mašinų darbo tūrius kartu). Tūrinė hidraulinė pavara, neturinti hidraulinio variklio išėjio grandies greičio keitimo priemonių, vadinama nevaldomąja pavara, o kurioje yra greičio keitimo priemonė – valdomąja pavara. Kokie jėgos srautai yra mobiliose mašinose. Hidraulinis HS ir mechaninis MS jėgos srautai. Viengubo veikimo stūmoklinio ir plunžerinio siurblio principinė schema, sudedamosios dalys ir veikimo principas. Našumo grafikas. Našumo išraiška. Siurblio cilindras, stūmoklis, stūmoklio kotas, švaistiklis, alkūninis velenas, darbo kamera, siurbimo ir slėgimo vožtuvai, siurbimo ir slėgimo vamzdžiai, atgalinis vožtuvas, tinklelis, čiaupas, slankiojantis šarnyras. Našumas: Q=nAsns. Kokiomis priemonėmis galima padidinti krumpliaratinio siurblio slėgį ir našumą. Našumą galima padidinti didinant apsisukimų skaičių, arba gilinant krumplius. Arba reikia, viename siurblio korpuse nuosekliai arba nuosekliai – lygiagrečiai sujungti kelias krumpliaračių poras. Nuo ko priklauso dvigubo veikimo plokštelinio siurblio našumas ir kaip jį galima keisti. Našumas priklauso nuo plokštelių skaičiaus ir siurblio pasukų. Kuo didesnis slėgis tuo mažesnis našumas. Kuo išreiškiama jėga hidraulinėse mašinose? Jos išraiška ir vienetai. Jėga išreiškiama slėgiu į ploto vienetą. Kumštelinio plunžerinio siurblio schema, sudedamosios dalys ir veikimo principas. Našumo išraiška ir jo grafikas. Siurbimo vožtuvas, slėgimo vožtuvas, plunžeris, kumštelis, cilindras. Vengiant našumo netolygumų, kumšteliniai plunžeriniai siurbliai gaminami su keliais plunžeriais. Diafragminio siurblio principinė schema ir sudedamosios dalys. Pagrindiniai reikalavimai prieš įjungiant diafragminį siurblį. Diafragma, darbo kamera, siurbimo ir slėgimo vožtuvai, trauklė, siurbimo ir slėgimo vamzdžiai. Prieš įjungiant reikia darbo kamerą pripildyti skysčiu. Tūrinių ir dinaminių siurblių galia. Parašyti formules. Tūrinio: P=pQ=WnQmas. Dinaminio: P=M, Wn – naudingas lyginamasis darbas; Qmax – siurblio masinis našumas. Jo priklausomybė nuo temperatūros ir matematinės išraiškos. Savybės: tankis, klampa, suslegiamumas, stabilumas, neputojimas, pastovumas, šilumos imlumas, šilumos pralaidumas. Tankis – skysčio tūrio vieneto masė: =m/v. Skysčio tankis didėjant temperatūrai mažėja: t=1(1+T). Atbuliniai vožtuvai (paskirtis, žymėjimas, klasifikavimas). Paskirtis: statomi tose linijose, kuriose skysčiui leidžiama tekėti tik viena kryptimi. Gaminami su rutuliniais arba kūginiais judriais elementais, pagal veikimo principą būna valdomi ir nevaldomi. Droselinis greičio reguliavimas (esmė, schemų modifikacijos su elementų paaiškinimais, greičio matematinės išraiškos). Esmė: variklio greitis keičiamas netiesiogiai, t.y. pirmiausia keičiant slėgio nuostolius droselyje. Jiems pasikeitus, keičiasi ir debitas pavaroje. Modifikacijos: droselis slėgimo linijoje, droselis lygiagrečioje siurbliui linijoje, droselis nupylimo linijoje. Greitis kai droselis: linijoje įjungtas nuosekliai v=Sdr(šaknis iš (2(ps-Fn/As)/))*As; lygiagrečiai v=(Qs-Sdr(šaknis iš (2Fn/As))/As; naudojant tūrinį greičio reguliavimą v=Vsns/As. Filtrų jungimas į hidraulinę sistemą. Mechaninėms priemaišoms išvalyti iš darbo skysčių hidraulinėse pavarose naudojami filtrai. Geriausiai hidraulinės pavaros apsaugomos nuo užteršimo, kai filtrai statomi siurbimo linijose, bet tada slėgio nuostoliai turėtų būti ne didesnis kaip 0,02MPa. Hidropavarose filtrai dažniausiai statomi slėgimo linijose; juos galima įjungti ir nupylimo linijose, bei atšakose į apsauginius ir nupylimo vožtuvus. Slėgio vožtuvai (apibrėžimas, klasifikavimas, schemos, žymėjimas, stabilumo didinimas, rezonansinių virpesių slopinimas). Skirstomi į: nupylimo ir apsauginius. Vožtuvo stabilumui padidinti reikia mažinti spyruoklės standumą ir didinti plotą A. Norint išvengti virpesių, įrengiant vožtuvus turi būti patenakinta sąlyga: W=(Wv-W0)=0,1-0,15; Wv=(30/p)*(šaknis iš (c/m)). Vamzdynai (paskirtis, klasifikavimas, schemos, skersmens matematinė išraiška, montavimui keliami reikalavimai). Vamzdynai – svarbi hidraulinės sistemos sudedamoji dalis, nuo kurios kokybės priklauso hidr.pavaros patikimumas. Pagal paskirtį skirstomi į: įsiurbimo, slėgio, nupylimo, valdymo, drenažinius. Pagal konstrukciją: standūs, lankstūs, guminiai. D=2*(šaknis iš(Q/v)). Vamzdynai vienas su kitu ir su hidraulinės pavaros aparatais jungiami armatūra, kuri turi būti lengvai montuojama ir išmontuojama, patikimai sandarinama. Mašininis (tūrinis) greičio reguliavimas (esmė, schema su elementų paaiškinimais, greičio matematinė išraiška). Stūmoklio judėjimo greitį tūriniu būdu galima reguliuoti: 1) naudojant reguliuojamo našumo siurblius, 2) naudojant kelis skirtingo nereguliuojamos našumo siurblius. Greitis reguliuojamas: vienu siurbliu, dviem siurbliais, dviem siurbliais esant kintamai stūmoklio koto apkrovai Fn ir laipsniškai. V=esVn/A – r*(F/A2). Diferencialinio plunžerinio siurblio schema, sudedamosios dalys ir veikimo principas. Našumo grafikas. Darbo kamera, papildoma darbo kamera. Šio siurblio našumas toks pat, kaip ir viengubo veikimo siurblio. Slenkant plunžeriui į dešinę pusę į darbo kamerą įsiurbiamas skysčio tūris As. tuo pačiu metu iš pagalbinės kameros išstumiamas skysčio tūris (A-Ak)s=0,5As. plunžerio koto plotas Ak=0,5A. Siurblio našumas Q=nAsns. Dvigubo veikimo stūmoklinio siurblio schema, sudedamosios dalys ir veikimo principas. Našumo grafikas. Slėgimo ir siurbimo vožtuvai, stūmoklis, cilindras, kotas, smagratis, švaistiklis, slankiklis. Kuo skiriasi viengubo veikimo plokštelinio siurblio konstrukciją, nuo dvigubo veikimo plokštelinio siurblio konstrukcijos. Viengubas plokštelinis siurblys turi du centrus, dvigubas – vieną centrą. Kaip galima reguliuoti našumą ir darbo skysčio srauto kryptį viengubo veikimo plokšteliniame siurblyje. 1) padidinti plokštelių skaičių; 2) padidinti apsisukimus. Norint pakeisti skysčio tekėjimo kryptį, tereikia pakeisti rotoriaus sukimosi kryptį. Viengubo veikimo plokštelinio siurblio principinė schema, sudedamosios dalys. Veikimo principas. Našumas ir jo išraiška. Sukantis viengubojo veikimo plokštelinio siurblio rotoriui, radialiai išdėstytos ir išcentrinės jėgos veikiamos plokštelės, slinkdamos vidiniu statoriaus paviršiumi, prisispaudžia prie jo. Keičiasi kamerų A ir B tūris. Sumažėjus kameros B tūriui, skystis išspaudžiamas į slėgimo magistralę. Idealus paviršiaus, kurį perduoda plokštelė našumas: dQ=2nbQidQi; momentinis našumas Q=4Rebn; Q=0,01256Rebn. Siurbliaračio menčių formos įtaka siurblio charakteristikoms. Siurbliaračių išorinių mentelių galai su liestinėmis taškuose sudaro kampus 2, atitinkamai didesnius, lygius ir mažesnius už 900. Kai 2900 skysčio pratekėjimo difuzorius yra trumpesnis negu tada, kai 2>900, o kai 2>900 difuzoriuje skysčio srautas turi būti dar ir papildomai pasuktas. Kai 2>900 slėgio aukštis ir galia auga didėjant Qt. Kai 2=900 slėgio aukštis Ht nuo Qt nepriklauso, o galia didėjant Qt auga.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!