Hamleto analizavimas

 Vienas žinomiausių vėlyvojo Renesanso epochos kūrinių neabejotinai yra puikaus anglų poeto ir dramaturgo Viljamo Šekspyro tragedija „Hamletas“. Tai filosofinis kūrinys, verčiantis mąstyti apie pasaulyje egzistuojantį blogį, apie žmogaus paskirtį žemėje, jo silpnumą ir stiprybę. Pagrindinis tragedijos veikėjas Hamletas, Danijos princas, kaip ir dera pažangos amžiaus žmogui, yra išprusęs humanistas, tačiau jau suvokiantis, kad renesansinio žmogaus didybė yra tik „dulkių kvintesencija“. Dramos herojui skiriama pareiga kovoti su gyvenimo blogybėmis – atkeršyti už tėvo žmogžudystę, tačiau impulsyviai prisiekdamas, bet vis suabejodamas asmeniniais ir tradiciniais idealais, Hamletas dažnai pritrūksta paskatų veikti.
Pirmiausia, grįžusį iš studijų Vitenberge, maištingų humanistinių idėjų miesto, Hamletą ištinka virtinė nelaimių – griūva idealai, kuriais iki šiol tikėjo ir žavėjosi. Pasaulis jam pasirodo „tarsi apleistas sodas, kur vien tik piktžolės augina sėklas“, o ligtol tėvo puikiai valdyta ir Hamleto garbinta Danija – panaši į kalėjimą, kuriame „kažkas pašvinkę“. Motina Gertrūda – moters idealas, nespėjusi apraudoti mirusio vyro, nepraėjus nė porai mėnesių, jau puola kito lovon. Mylimoji Ofelija, paklususi tėvo Polonijaus įsakymui nešvaistyti laiko „kalbom su princu Hamletu“ bei brolio Laerto patarimui laikytis „toli nuo geismo iečių bei pavojų“, atstumia princo meilę. Tad Hamletas suvokia, kad moterimis pasikliauti negalima, moteris – silpnybės vardas. Tačiau vyrai gali būti dar niekšingesni. Mokslo draugai – Rozenkrancas ir Gildensternas – išduoda jį prisiekę naujajam karaliui Klaudijui sekti Hamletą ir pranešti apie jo veiksmus. Klaudijus, greitai pamiršęs gedulą dėl mirusio brolio, „apsvaigęs šokio sūkury“ skatina besaikį puotavimą ir girtuokliavimą, o juk „pikto lašas suniokoja kilnios dorybės vertę“. Taigi, sugriuvę valstybės, moters bei draugų idealai verčia Hamletą sielvartauti ir dvejoti dėl žmogaus didybės ir menkumo.
Be to, nujausdamas niekšybę ar paskatintas ryškių įspūdžių, Hamletas kartais impulsyviai, nemąstydamas bando priešintis blogiui, nors įsijungus proto balsui toks pasiryžimas dažniausiai prigęsta. Štai intuicija nuo pat pradžių jam šnibžda, kad tėvo mirtis nėra atsitiktinė. Tėvo šmėklai patvirtinus įtarimus, jis prisiekia dangumi atkeršyti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!