V. Šekspyras "Hamletas". Hamleto monologas

Šiame monologe Hamletas kelia žmogaus egzistencinius klausimus.
Monologas labai emocingas ir daugiaprasmis: keliami retoriniai klausimai („būti ar nebūti“), naudojami epitetai ir vaizdingi posakiai („atšiauraus likimo“, „piktą amžiaus rykštę“, „negandų marias“), metaforos („prakaituotų po našta gyvybės“).
Iš monologo tampa aišku, kad Hamletas – proto žmogus. Jis vis svarsto, samprotauja, dvejoja, kas yra geriau: ar pasyviai „vegetuoti“, paliekant viską taip, kaip yra, ar kovoti už teisybę, pvz.: „Ir kas yra kilniau, ar nusilenkti dvasioj strėlėms ir dūžiams atšiauraus likimo, ar su ginklu prieš negandų marias į kovą stot ir jais nusikratyt?“.
Monologe Hamletas, priešingai humanistams, kurie teigė, kad aukščiausia vertybė yra žmogus, samprotauja apie žmogaus bejėgiškumą, menkumą, kančias. Jis stengiasi atrasti būdą sunkumams panaikinti. Galbūt princo pasyvumas, neryžtingumas, nebežinojimas, kaip elgtis toliau, paskatina mąstyti apie savižudybę. Hamletas ją renkasi kaip vieną iš alternatyvų sprendžiant problemas: „Numirt? Užmigt? – ir tiek; ir baigt užmigus širdies kančias bei sopulių šimtus“.
Hamleto kalboje jaučiamas sarkazmas: „O, tokia pavydėtina dalia kas nesidžiaugtų?“. Tokia kalba jis lyg ir šaiposi iš žmonių, o drauge – ir iš savęs, nesugebėjimo įveikti iškilusių sunkumų. Tokios pesimistiškos mintys jį užplūdo ištikus didelėms nelaimėms: tėvo mirčiai, motinos vestuvėms...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!