Kodėl svyruoja Hamletas? (V. Šekspyras)

Kodėl svyruoja Hamletas? Viljamas Šekspyras - vėlyvojo Renesanso anglų rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų pasaulyje. Daugelis jo dramų yra puikiai žinomos net dabar. "Hamletas" - viena iš jų. Tai be galo gili ir sudėtinga tragedija. Joje aprašomos Danijos karališkosios ir kanclerio šeimų tragedijos, o visų įvykių centra tragiška asmenybė Hamletas, kuri turi atkeršyti už tėvo mirtį, tačiau dėl savo įsitikinimų ilgai delsia ir dvejoja. Pati svarbiausia Hamleto svyravimų priežastis - nesugebėjimas apsispręsti, kas svarbiau: šalies papročiai, tradicijos ar asmeniniai įsitikinimai. Renesanso epochoje buvo kuriamas šeimos modelis, kad vaikai beatodairiškai gerbia savo tėvus. Puikus to pavyzdys - Ofelijos ir Polonijaus santykiai. Ofelija, tėvui paliepus atsisako Hamleto meilės, o vėliau pati to nesuprasdama net gi tampa jo įrankiu blogiems darbams daryti. Kai Hamletas iš tėvo šmėklos sužino, kad iš tiesų jo tėvas buvo nužudytas, veikėjas yra priverstas atkeršyti žudikui Klaudijui ir taip pagerbti savo tėvo atminimą. Dar viena priežastis, kodėl Hamletas negali į tai aplaidžiai žiūrėti yra ta, kad tuo metu Danijoje yra gyvos riteriškosios tradicijos - priimta visus ginčus bei konfliktus spręsti ginklu.. Vis dėlto Hamletui, kitaip negu kitiems kūrinio veikėjams, šios tradicijos nebuvo priimtinos: "<...> manau, jog papročiais tokiais kur kas doriau bodėtis, negu džiaugtis". Hamletas - humanistas. Žmogų veikėjas laiko įkunyta tobulybe, visų gyvių pažiba, o keršyti bei žudyti prieštarauja jo moralės principams. Visi šie argumentai priverčia Hamletą susimastyti ir nuspręsti, kas jam svarbiau. Dar viena, taip pat labai svari priežastis, kodėl Hamletas tiek daug dvejoja, yra ta, kad jis - vien mąstymo, o ne veiklos žmogus. Veikėjas neskuba atlikti savo veiksmų, o pirmiausia juos apsvarsto. Tai puikiai atspindi III veiksmo trečia scena, kai Hamletas užklumpa Klaudijų besimeldžiantį ir nori jį nužudyti: "Aš tai galėčiau padaryt dabar/ Kada jis meldžiasi". Visigiviską apgalvojęs jis nusprendžia, kad tai jam būtų paslauga, nes nužudytas besimeldžiantis Klaudijus patektų į dangų, todėl Hamletas to nedaro ir laukia palankesnės progos. Kūrinyje yra nemažai panašių situacijų, dėl kurių Hamletui kyla vidinių konfliktų. Juose veikėjas filosofiškai kalba apie gyvenimą, žmogaus prasmę, o svarbiausią vietą jo monologuose užima dvejonės dėl keršto už tėvo mirtį. Visi šie apmąstymai Hamletui sukelia dar daugiau svyravimų, nes jis ima suvokti, kad blogio šaknys slypi kur kas giliau ir Klaudijaus nužudymas blogio neišnaikins. Tai dar vienas argumentas, įrodantis, kad Hamletas iš tiesų yra mąstymo žmogus. Perskaičiusi Viljamo Šekspyro tragediją "Hamletas" įžvelgiau dvi priežastis, kodėl Hamletas tiek daug dvejoja. Pirma, jis nesugeba nuspręsti, kas svarbiau: jo paties asmeniniai įsitikinimai ar šalies tradicijos, o antra, Hamletas - mąstymo o ne veiklos žmogus. Vis dėlto po ilgų dvejonių Hamletas apsisprendžia ir įvykdo savo valią, mano nuomone, teisingai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!