V. Šekspyro „Hamleto“ monologo „Būt ar nebūt“ analizė

Herojaus konfliktas su aplinka ir pačiu savimi didžiausia įtampa pasiekia trečiame veiksme. Tai tragedijos kulminacija, kurią sudaro herojaus monologas. Šioj scenoje Hamletas yra iškankintas vidinių prieštaravimų, pasipiktinęs viešpataujančiu niekingumu. Šio monologo kalbėjimo tikslas – atsakyti į Hamleto rūpimą klausimą: „būt ar nebūt?“. Tema – Hamletas siekia išsiaiškinti, kaip jam gyventi toliau. Vadinasi monologe yra įvardintos dvi priešpriešos: gyvenimo ir mirties.
„Būt“ – tai nusileisti, susitaikytu su esama padėtimi, likimu ir išsaugoti savo gyvybę.
„Nebūt“ – tai reiškia pasipriešinti blogiui, imtis veiksmo, griebtis ginklo ir pakilti į kovą. Ši kova baigtųsi blogai, nes visur viešpatauja „marios nelaimių“. Blogis yra neįveikimas, neapčiuopiamas, neapriekiamas, todėl Hamletas mirtų. Todėl Hamletas savęs klausia: gyventi jam, ar žūti kovoje už idealus.
Hamletas – veiklus žmogus, pasyvaus gyvenimo jis pasirinkti negali. Matydamas jog šitame gyvenime pilna blogio jis ryžtasi kovai, jei jo nestabdytų kitas klausimas: „Kas sapnuosis amžinai užmigus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!