V. Šekspyro tragedijos I veiksmo II scenos Hamleto monologo ,,Pasaulis – tarsi apleistas sodas“ interpretacija

V. Šekspyro tragedijos ,,Hamletas“ I veiksmo II scenos Hamleto monologo ,,Pasaulis – tarsi apleistas sodas“ interpretacija Viljamas Šekspyras – XVI-XVII a. anglų rašytojas, poetas bei dramaturgas. Tai vienas svarbiausių anglų ir Vakarų Europos rašytojų. Šekspyras gyvenęs Anglijos politinio ir ekonominio pakilimo laikotarpiu, Renesanso epochos pabaigoje. Tuo metu vyko svarbūs visuomeniniai pokyčiai – išsilaisvinama iš religinės, teocentrinės pasaulėžiūros, apribojančios žmogaus mąstymą, jo kūrybinę bei intelektinę veiklą. Renesanso laikotarpiu įvirtinamas humanizmas – viduramžių epochą pakeitusi pasaulėžiūra, teigianti žmogaus vertę ir orumą, pasaulietinį išsilavinimą, kuris išryškina proto galią, gina laisvą asmenybę ir jos individualumą. Humanizmą ir Renesanso laikotarpio ypatumus Šekspyras atskleidžia savo penkių veiksmų tragedijoje ,,Hamletas“, kurioje atskleidžiami asmenybės ir aplinkos kontrastai, minties ir jausmo gelmės, tragiški veikėjų likimai. Kūrinyje ,,Hamletas“ Šekspyras remiasi istoriniais siužetais, kelia svarbius egzistencinius klausimus, apmąsto tikrąją gyvenimo prasmę. Vienas svarbiausių šio kūrinių veikėjų – Hamletas – Danijos princas, mirusio karaliaus sūnus. Hamletas yra protingas, mąslus, tačiau neryžtingas, abejojantis savo veiksmais, nuolat ieškantis gyvenimo prasmės. Viena iš esminių asmenybių Hamleto gyvenime – Ofelija, herojaus mylimoji, dora, paklusni, tačiau neturinti savo nuomonės, neišsilavinusi mergina. Hamleto motina – Gertrūda – Danijos karalienė, naivi, paklūstanti dabartiniam karaliui Klaudijui, mirusio karaliaus broliui. Tragedijoje Klaudijus nužudo savo brolį, norėdamas prisiimti jo garbę, karaliaus titulą ir gyvenimo moterį. Hamletui tėvas yra jo idealas, todėl dar nežinodamas jo mirties priežasties, Hamletas yra įskaudinamas savo motinos, kuri, praėjus dviems mėnesiams po karaliaus Hamleto mirties, išteka už jo brolio. Taigi, besijausdamas vienišas ir įskaudintas, herojus siekia būti suprastas, tačiau žinodamas, jog gali pasitikėti tik savimi, nepasikliauja dialogu su motina, bet būdamas vienas, išreiškia savo jausmus. Pirmo veiksmo, antros scenos pirmose Hamleto monologo eilutėse pagrindinis herojus išsako savo išgyvenimus. Šiai kalbai jį išprovokuoja suvokimas, kad jo motina išteka už Klaudijaus, kuris, nesąžiningai pasisavinęs karaliaus titulą, net neužsimena apie savo brolio mirtį. Tokį motinos poelgį Hamletas laiko niekingu, nes pats tampa įskaudintas ir sumenkintas: ,,O kad tasai per kietas mano kūnas/Sutirptų ir išnyktų kaip rasa!“ Hamletas kalba apie savižudybę, todėl kad yra sugniuždytas pasaulio neteisybės. Jis blaškosi tarp gyvenimo ir mirties, tikėdamasis rasti išeitį. Pagrindinis veikėjas suvokia koliziją, kad jo motina ir karalius Klaudijus nepaiso jo vertybių, nes Hamleto širdis gedi tėvo, o pats veikėjas reikalauja gyvenimo teisingumo. Savo motiną ir Klaudijų Hamletas įvardija kaip asmenis, skleidžiančius gyvenime blogį, o pasaulį – kaip nesuvaldomą visumą: ,,Koksai bepramis, tuščias ir šleikštus atrodo šis pasaulis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!