Hamletiškos asmenybės lietuvių literatūroje (Krėvė ir Mykolaitis-Putinas)

Šių dienų pasaulyje retkarčiais pavyksta atrasti žmogų, kuris primena kokio nors literatūros kūrinio personažą. Jei jau tapatiname kūrinio veikėją su tikrais žmonėmis, vadinasi, šis iš tiesų turėjo išskirtinių charakterio bruožų. Renesanso ir Baroko amžių sandūroje gyvenusio garsaus rašytojo anglų rašytojo V. Šekspyro tragedijos „Hamletas“ pagrindinis veikėjas Danijos princas Hamletas būtent toks. Jo vidinis jausmo ir proto konfliktas ir riterio idealų gynimas primena veikėjus Skirgailą bei Kelerį, kuriuos lietuvių literatūroje vaizdavo V. Krėvė - Mickevičius. Be to, polinkis samprotauti, analizuoti yra ir V. Mykolaičio – Putino romano protagonisto Liudo Vasario savybė.
XX a. pirmosios pusės pirmosios kartos neoromantikas V. Krėvė – Mickevičius lietuviškoje dramoje „Skirgaila“ įamžino dvi hamletiškas asmenybes. Ko gero, autorius pasirinko dramos žanrą neatsitiktinai – jo gyvenimo įvykiai privertė šį jaustis vienišą, suabejoti tikėjimu, vertybėmis. Kaip žinia, buvo įstojęs į kunigų seminariją, bet dėl pašaukimo stokos iš jos buvo pašalintas (manoma, kad tai lėmė domėjimasis pasaulio pažinimu, Antikos kultūra). Dar daugiau, jis jautėsi vienišas gyvendamas ir ne Lietuvoje. Taip gimė jo sieloje pasaulio neteisingumo pojūtis, vienišo žmogaus išgyvenimai, tad modernus rašytojas buvo pirmasis sutelkęs dėmesį ne į tautos, o individo problematiką. Dramos veikėjas Skirgaila patiria jausmo ir proto konfliktą: jis nori matyti vieningą valstybę, tačiau nežino, kaip to pasiekti, nes širdyje vis dar rusena ištikimybė pagonybei. Galima atkreipti dėmesį į tai, kad Skirgailos išgyvenimai atsispindi ne monologuose, o dialoguose bei autoriaus remarkose. Hamletas taip pat patiria tokį konfliktą: jis nori atkeršyti tėvo žudikui, tačiau protas neleidžia priimti skuboto sprendimo. Taip pat abiejų veikėjų akyse subyra vertybės. Skirgaila, kaip ir Hamletas, nusivilia moters meile, žmonių veidmainyste, tačiau liūdesys ir beviltiškumo apraiška tik sustiprina viduje tūnantį norą rengti netikėtus planus: veikėjai suvokia, kad mirtis nėra išeitis. Visgi Hamleto kerštas buvo prasmingas – jis įvykdo teisingumą iki galo išsiaiškinęs aplinkybes, o Skirgaila pasielgia impulsyviai – pykčio pagautas palaidoja gyvą žmogų, todėl nebetenka aplinkinių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!