Gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių vaizdavimas antikos literatūroje

Anot senųjų antikos mitų, kai tik pasaulis buvo sukurtas, jis buvo suskirstytas į tris dalis. Tai buvo dangaus, gyvųjų pasaulio ir mirusiųjų pasaulio sferos. Jose vyko savitas, unikalus ir ypatingas gyvenimas. Danguje gyveno Olimpo dievai, žemėje - žmonės, o mirusiųjų karalystėje buvo susirinkusios žiauriausios mitinės būtybės. Gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai jau nuo seniausių laikų yra vieni labiausiai aptariamų ir svarbiausių pasaulių žmonių gyvenime. Taigi, šioje kalboje aptarsiu, kaip antikos literatūroje yra vaizduojami gyvųjų ir mirtingųjų pasauliai.
Gyvųjų pasaulis yra tas, kuriame vyrauja įprastinis gyvenimas, netrūksta sunkumų ir formuojasi įvairūs žmonių tarpusavio santykiai. Gyvųjų pasaulyje dominuoja gyvieji, jie yra atsakingi už gyvųjų pasaulio tvarką, priimamus sprendimus, jame vyraujančią kasdienybę, įvairius sunkumus ir net tarpusavio santykius. Kad gyvieji užtikrintų savo dominavimą, stengiasi išsiskirti iš kitų, kurdami savo taisykles. Jos dažniausiai būna paremtos savais troškimais ir suvokimais. Tačiau dažnas galėtų pritarti, kad tos taisyklės kartais būna neteisingos. Jų efektyvumas ir kryptingumas valdant žmones dažnai nesutampa su žmogiškumu. Tokia situacija vaizduojama graikų tragiko Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Kūrinio erdvė yra gyvųjų pasaulis, kuriame yra daug žiaurumo. Pirmiausia - tai nesutarimai dėl valdžios. Antigonės broliams Polineikui ir Eteokliui kovojant tarpusavyje dėl valdžios, abu žūva, o valdovo poziciją užima rūstusis Kreontas. Tokiu būdu visuomenėje priimami principais ir dvasiniu aklumu paremti įstatymai, kurių vienas - nelaidoti Polineiko. Kreontas tokį įsakymą gynė tuo, kad Polineikas buvo valstybės išdavikas. Su tokia neteisybe negalinti susitaikyti Antigonė nusprendžia priešintis ir slapta palaidoja brolį, apgindama jo garbę bei senuosius laidojimo papročius. Ji atsiskaito prieš dievus, išlydėdama brolį į paskutinę kelionę, kaip ir pridera. Tačiau net toks kilnus jos darbas sulaukia Kreonto rūstybės ir ji pati baudžiama mirties bausme. Vyraujanti neteisybė gyvųjų pasaulyje griauna žmonių gyvenimus. Tokia neteisybė atskleidžiama gyvųjų pasaulyje Vandos Markovskos užrašytame mite apie Prometėją. Jame gyvųjų pasaulis vaizduojama kaip erdvė, kurioje be kitų pagalbos žmogus negali išgyventi. Šią pagalbą savo pirmiesiems kurtiems...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!