Gyvenamosios vietos deklaravimas ir konstitucinė teisės laisvai kilnotis

Konstitucijos 32 straipsnio turinį sudaro piliečio teisė gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos, kaip ir kitais atve­jais derėtų atkreipti dėmesį į jo sąsajas su kitomis konstitucinėmis normo­mis, arba tiksliau - su kitomis asmens konstitucinėmis teisėmis ir laisvė­mis. Pavyzdžiui, yra ryšys tarp teisės laisvai kilnotis, pasirinkti gyvena­mąją vietą, laisvai išvykti iš Lietuvos ir teisės į nuosavybę.
Akivaizdu, kad pilietis ar asmuo, neturėdamas galimybės laisvai kilnotis ar pasirinkti gyvenamosios vietos, neturės teisinių prielaidų visapusiškai naudotis ir nuo­savybės teise. Pažymėtina, kad žmogaus orumo užtikrinimas (Konstitucijos 21 str.) neįsivaizduotinas be teisės, kuri šiuo atveju komentuojama.
Kalbant apie teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, taip pat apie teisę laisvai išvykti iš Lietuvos reikėtų atsižvelgti į tai, kaip šios teisės turinį aiškino Konstitucinis Teismas savo 1995 m. sausio 24 d. išvadoje Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 4,5,9,14 straipsnių ir jos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai".
Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į Respub­likos Prezidento paklausimą, interpretavo kai kurių konstitucinių apibrėžimų turinį. Respublikos Prezidento paklausime buvo nurodoma, jog Konvencijos Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „kiekvienas asmuo, teisėtai esantis kokios nors valstybės teritorijoje, turi teisę joje laisvai judėti ir laisvai pasirinkti savo gyvenamąją vietą". Tuo tarpu Konstitucijos 32 straips­nio 1 dalyje skelbiama, kad „pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvena­mąją vietą Lietuvoje, laisvai išvykti iš Lietuvos".
Lietuvos valstybės jurisdikcijoje esančių (ar galinčių būti) žmonių teisės ir laisvės yra „prieš" valstybės jurisdikciją ir „virš" jos. Faktas, kad valstybė konstituciškai įvardija prigimtines žmogaus teises ir laisves, nereiškia, kad jos nustoja būti prigimtinėmis ir tampa valstybės sukurtomis.
Taigi terminas „konstitucinės teisės ir laisvės" (K 30 str. 1 d.) nereiškia, kad konstitucionalizuotos žmogaus teisės ir laisvės neva yra valstybės teisėkūros produktas. To­kiu produktu galima laikyti tik žmogaus teisių ir laisvių formuluotes kaip juridinės technikos rezultatą.
Tai akivaizdžiai rodo formuluočių skirtumai, ma­tomi lyginant Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!