Gynėjai yra advokatai. Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padėjėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padėjėjas negali būti gynėju nagrinėjant teisme bylų dėl sunkaus nusikaltimo.
Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams.
Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Tais atvejais, kai įtariamasis ar kaltinamasis turi kelis gynėjus ir bent vienas iš jų atvyksta dalyvauti procese, procesas gali vykti.
Nušalinimą gali pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, nuteistaisis, išteisintasis, gynėjas, prokuroras, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai.
Mano darbo objektas – Gynėjo nušalinimas. Paanalizuoti sąvoka, teisės, nušalimo kriterijas.
Taigi šio darbo tikslas – aptarti gynėjo pareigas, teisės, funkcijas.
4. išnagrinėti nušalinimus;
5. paanalizuoti nušalinimo kriterijas.
Įgyvendinant iškeltus uždavinius, šiame darbe naudojausi reglamentuojančiais teisės aktais, įvairiais mokslinio ir kitokio pobūdžio straipsniais, apklausų duomenimis.
1. GYNĖJAS BAUDŽIAMAJAME PROCESE JO TEISINIO REGLAMENTAVIMO VYSTYMASI.
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojusį Baudžiamojo proceso įstatymą gynėjas nedalyvaudavo parengtiniame tardyme: “Kol byla nepateko teisman spręsti iš esmės, kaltinamasis negali turėti gynėjo, išžiūrint jo atskirus skundus, ir todėl rengiamojo tyrimo byla neturi būti rodoma jo gynėjui”.
J.Rinkevičius savo straipsnyje teigia, kad daugumoje šalių Baudžiamojo proceso įstatymai piliečio teisę turėti gynėją sieja su pirmąja apklausa, kurios metu būna pareiškiama, kad jis įtariamas nusikaltimo padarymu. Autorius pateikia užsienio šalių pavyzdžius, kaip gynėjas įsijungia į procesą. Reziumuojama, kad gynėjas sietinas su įtariamojo ir kaltinamojo procesinės figūros atsiradimu, t.y., kai šiems asmenims iškyla teisinės pagalbos reikmė: “Būtent tokios pagalbos teikimas apibūdina gynėjo dalyvavimo parengtiniame tardyme prasmę ir efektyvumą”. Toliau autorius mini, kad reikėtų išplėsti gynėjo teises įrodinėjimo procese (pats galėtų išreikalauti bylai reikalingus dokumentus, fotografuoti įvykio vietą ir pan.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. G.Kiškis savo straispsnyje „Teisė ir persitvarkymas“ teigia, kad, jeigu įstatymas draudžia perkelti įrodinėjimo pareigą kaltinamajam, tai teismas neturi teisės versti kaltinamąjį...
Šį darbą sudaro 5691 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!