Nekaltumo prezumpcija baudžiamajame procese

3

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Vienas iš kertinių principų, kuriuo vadovaujantis kuriamas

baudžiamasis procesas ir jo atskirybės yra nekaltumo prezumpcija1. Jos reglamentavimas tiek

Lietuvos, tiek Tarptautiniuose teisės aktuose užtikrina kiekvieno asmens nekaltumą, nebent

teismas pripažįsta priešingai. Toks nekaltumo principo įtvirtinimas leidžia įtariamajam ar

kaltinamajam įvairiapusiškiau, sklandžiau ir realiai gintis nuo kaltinimą sąlygojančio baudžiamojo

persekiojimo2.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija)3 ir Baudžiamojo proceso

kodeksas (toliau – BPK)4 yra svarbiausi Lietuvos teisės aktai, kurie reglamentuoja nekaltumo

prezumpcijos principą. Tarptautiniame kontekste, nekaltumo prezumpcija yra įtvirtinta Europos

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija)5, Europos

Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje6, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (toliau -

Direktyva)7, bei kituose žmogaus apsaugą reglamentuojančiuose dokumentuose. 2016 metais

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą dėl nekaltumo prezumpcijos,

kuri lėmė pokyčius Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK)8: o būtent, BPK buvo tiesiogiai

įtvirtintas in dubio pro reo principas.

Taigi, nekaltumo prezumpcija suprantama kaip garantija į asmens nekaltumą kol teismas

pripažįsta priešingai. Literatūroje yra analizuojami vadinamieji šio principo sekmenys – asmuo

yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka; asmuo gali būti

pripažintas kaltu tik išsamiai ištyrus ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą; procesinės prievartos

priemonės turi būti taikomos itin pamatuotai, ir nei viena iš jų negali būti traktuojama kaip bausmė,

arba turėti bausmės elementų; procesiniuose dokumentuose iki nuosprendžio priėmimo,

įtariamasis negali būti įvardijamas kaltu, turi būti vengiama formuluočių apie įrodytą įtariamojo

1 Artūras Panomariovas, „Prezumpcija – formalioji įrodinėjimo priemonė,“ iš Baudžiamojo proceso tarptautiškumas:

patirtis ir iššūkiai, Raimundas Jurka ir kt. (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013), 285. 2 Rima Ažubalytė, „Duomenų, gautų slaptomis tyrimo priemonėmis, leistinumas“, iš Lietuvos teisės 2018 esminiai

pokyčiai, Vytautas Sinkevičius ir kt. (Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019), 46. 3„Lietuvos Respublikos Konstitucija“, LRS, žiūrėta 2021 m. kovo 30 d.,

https://www.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm. 4 „Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!