Andragogika

ŠIAULIAI
2006
_______________________________________________________________
ĮVADAS
Gyvendami permainingais laikais, nuolat susiduriame su probleminėmis situacijomis. Gyvenimo aplinkybės skatina keistis įvairiose gyvenimo srityse. Ne išimtis yra švietimas. Vykdomos švietimo reformos, kuriamos naujos teorijos, mokymo sampratos. Reformuoto švietimo paskirtis – duoti pagrindą dinamiškai atsinaujinančiai visuomenei ir kritiškai visuomenės sąmonei. Pagrindinis tikslas – savarankiška ir kūrybinga, maksimaliai savo gebėjimus atskleidžianti asmenybė. Suvokiama, jog svarbu ugdyti asmenį ne tik turintį informacijos, žinių, bet ir gebatį informacijos ieškoti, ją apdoroti, daryti sprendimus. Todėl kuriami, taikomi nauji mokymosi metodai, skatinamas aktyvus bendravimas ir bendradarbiavimas.
Šio referato tikslas – glaustai apžvelgti naują mokymosi sampratą ir grupinių metodų naudą mokymo procese.
Uždaviniai:
• apžvelgti mokymo/si sampratos kaitą, mokymosi sėkmės faktorius;
• aptarti mokymo procese vyraujančius metodus, jų pasirinkimo kriterijus, svarbą, reikšmę mokymuisi;
• aprašyti grupinius metodus bei pateikti pavydžių.
,,Susibūrę žmonės taip ir lieka pavieniai individai, kol koks nors ypatingas įvykis arba tikslas, arba emocija paverčia juos grupe, o tada grupė pati gyvena, jaučia ir mąsto nepalyginti energingiau ir intensyviau negu bet kuris iš jos narių“ (Gilbert Highet)
2. MOKYMO/SI SAMPRATA IR PROCESAS
Apie mokymąsi, mokymosi svarbą diskutuojama visur: mokyklose, namuose, įstaigose, universitetuose, žiniasklaidoje. Kalbama apie mokymosi kokybę, mokymosi sampratą, prasmę.
Mokymasis yra pagrindinis žmogaus poreikis. Įvairiose mokymo institucijose ilgą laiką mokymo/mokymosi samprata buvo grindžiama bihevioristų požiūriu, pagal kurį mokymasis iš esmės yra elgesio kitimas, informacijos ir įgūdžių perėmimas. Svarbiausia buvo turėti kuo daugiau informacijos. Dabar einama prie supratimo, jog svarbiausia žinoti, kur ieškoti informacijos ir kaip ją pritaikyti. Iš bihevioristų neišspręstų problemų išsirutuliojo naujesnė, kognityvioji mokymosi samprata. Kognityvioji mokymosi teorija remiasi į žmogų kaip į aktyvų, tikslo siekiantį, gaunantį, apdorojantį informaciją, gebantį susidoroti su iškylančiomis probleminėmis situacijomis, spręsti problemas asmenį. XX a. pab. psichologai ir švietimo specialistai prakalbo apie konstruktyvistiškai suprantamą mokymąsi, kuris reiškia tokią veiklą, kuri pabrėžia aktyvų vaidmenį apdorojant informaciją ir konstruojant žinias
Kalbant apie mokymą bei mokymąsi, reiktų skirti vaikų ir suaugusiųjų mokymąsi. Tapimas suaugusiu yra nuoseklus procesas ir nėra vieno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!