Gamtos vaizdavimas ankstyvojoje literatūroje

Lietuviai nuo senų laikų gerbė ir tausojo gamtą. Gamtos svarba puikiai perteikiama Kristijono Donelaičio apšvietos epochoje parašytoje epinėje didaktinėje poemoje „Metai“ ir romantizmo epochos rašytojo Antano Baranausko romantinėje poemoje „Anykščių šilelis“. 18 a. pab. parašytame kūrinyje „Metai“ gamtos vaizdas yra sugretinamas su žmogaus gyvenimu suteikiant alegorines reikšmes. Ypač svarbų vaidmenį visoje „Metų“ gamtinio ciklo tematikoje atlieka gyvybės palaikytoja – saulė, poemoje vadinama „saulele“ (deminutyvas). Pavasarį ji prižadina ir atgaivina: „Jau saulelė atkopdama budina svietą“. Poemoje saulė yra tarsi galinga gamtos širdis, nuo kurios priklauso Dievo sutvėrimų egzistencija. „Metų“ gamta vaizduojama objektyviai per ilgametę būrų patirtį, kasdienybę. Kukliai atrodanti lakštingala yra laikoma sektinu pavyzdžiu: „Ir nakties čėse, kad sviest jau miegt įsigūžtęs,/ Sau viena tamsoj budėdama garbina Dievą.“ Būrų bendruomenė iš jos mokosi kuklumo, pamaldumo, džiaugsmo bei darbštumo, kuris yra akcentuojamas visoje poemoje. Tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!