Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje (Juozas Tumas – Vaižgantas, Marius Katiliškis, Sigitas Geda)

Kiekvienas žmogus turi fizinių poreikių (maistas, poilsis, saugumas), kurie suvokiami kaip prigimtiniai. Gaivališka aistra – vienas iš jų. Juk anksčiau ar vėliau kiekvienas iš mūsų pajaučia nepaaiškinamą trauką kitam žmogui. Šią gaivališką prigimtį daugelis sugeba pažaboti, nes pradeda vadovautis savo moraliniais įsitikinimais, vertybėmis. Toks žmogus yra vaizduojamas Juozo Tumo – Vaižganto kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“. Žmogus, kuris nesugeba suvaldyti gaivališkumo dėl moralinių principų stokos, vaizduojamas Mariaus Katiliškio romane „Miškais ateina ruduo“.
Juozas Tumas – Vaižgantas kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“ vaizduoja žmogų, kuris užgniaužią gaivališkumą, nes vadovaujasi moraliniais principais. Juk tik tvirtus moralinius įsitikinimus turintis žmogus geba kontroliuoti savo gaivališką prigimtį. Tokio žmogaus literatūrinį portretą tapė Juozas Tumas – Vaižgantas apysakoje „Dėdės ir dėdienės“. Autorius kūrybą suvokė kaip lietuvių tautinio charakterio paieškas. Vaižgantas savo kūriniuose vaizduoja linkusį aukotis, darbštų, lyrišką, geraširdė lietuvį. Šios savybės būdingos ir Mykoliukui – vienam iš pagrindinių Juozo Tumo – Vaižganto kūrinio „Dėdės ir dėdienės“ veikėjų. Mykoliukas – darbštus, geraširdis vaikinas, sąžiningai dirbantis dvare ir brolio namuose. Kasdieniai darbai neskatina Mykoliuko mąstyti apie gyvenimo prasmę, ateitį, šeimos kūrimą. Tačiau visa tai pasikeičia, kai Mykoliukas pradeda jausti nepaaiškinamą trauką Severjai. Ji išsiskyrė iš kitų kaimo merginų savo darbštumu, išvaizdos tvarkingumu. Severja taip pat neliko abejinga Mykoliukui, todėl abu jaunuolius užvaldo keista aistrą, kurios tiek Mykoliukas, tiek Severja nesugeba paaiškinti. Visa tai atskleidžia kūrinio pasakotojas, kuris akcentuoja veikėjų nesąmoningumą („nežinojo“, „nesuprato“, „nemokėjo“.). Visgi Mykoliukas pažaboja savo gaivališką prigimtį, užgniaužia poreikį mylėti ir būti mylimam. Jis pradeda vadovautis savo moraliniais principais, todėl suvokia, kad negali kurti bendros ateities su Severja. Juk vaikinas supranta, jog negalės Severjai suteikti materialiai aprūpinto gyvenimo, nes pareikalavęs iš brolio savo turto dalies, pasmerktų jo šeimą skurdui ir badui. Taigi, Juozo Tumo – Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ vaizduojamas tvirtus moralinius principus turintis žmogus, kuris sugeba kontroliuoti gaivališką prigimtį.
Visgi lietuvių literatūroje vaizduojamas žmogus ne visada sugeba pažaboti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!