Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo? (Tumas-Vaižgantas, Katiliškis)

Kartais meilė sužadina nesavanaudiškumą, kuris paskatina prisiimti visą atsakomybę už išrinktojo laimę bei saugumą. Kartais atsitinka taip, kad žmonės nesugeba savimi pasirūpinti, todėl stipresnysis privalo globoti silpnesnįjį. Tokią situaciją galime rasti XIX – XX a. rašytojo Vaižganto kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“. Sutuoktiniai Severija ir Rapolas Geišė - pagrindiniai kūrinio veikėjai, Rapolas buvo išlepintas, pripratęs prie sotaus ir linksmo gyvenimo, vieną dieną neteko savo vietos dvare ir kartu su žmona buvo priverstas glaustis pas negeranoriškai nusiteikusius giminaičius. Severija siekdama palengvinti sugniuždyto vyro gyvenimą, narsiai kovojo už abiejų vietą po giminaičių stogu. Moteriška meilė ir supratingumas užtikrino sutuoktiniams vietą svetimuose namuose iki gyvenimo galo. Ir būtų galima ginčytis, ar teisingai Severija elgėsi, už vyrą nudirbdama visus darbus, bet jos begalinis rūpestis ir atsidavimas sutuoktiniui yra išties nesavanaudiškos meilės pavyzdys. Panašų kilniaširdiškumą parodė ir pats autorius J. Tumas – Vaižgantas, kai spaudos draudimo laikotarpiu saugojo lietuvišką žodį. Būdamas kunigu, Vaižgantas atidavė savo meilę Lietuvai, todėl galima teigti, kad kilnumas atsiskleidžia tuomet, kai individas tampa savotišku skydu, saugant mylimąjį.
O galbūt meilė netaurina žmogaus? Juk romantiški jausmai dažnai virsta pavydu, o šis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!