Juozas Tumas-Vaižgantas - rašytojas, prozininkas, publicistas, literatūros istorikas, kritikas

• 1869 m. gimė Rytų Aukštaitijoje, netoli Svėdasų. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, kurią baigęs buvo paskirtas vikaru Latvijoje.
• 1895 m. grįžęs į Lietuvą, pasinėrė į kultūrinį darbą: platino draudžiamus raštus, organizavo mokyklų steigimą, dalyvavo politinėje veikloje, redagavo įvairius leidinius. Dėl aktyvumo ir rūpinimosi lietuvių reikalais, bažnyčios valdžios buvo nuolat kilnojamas iš vienos Žemaitijos parapijos į kitą. Buvo daugybės visuomeninių organizacijų narys.
• Nuo 1901-07-14 iki 1902-05-29 dirbo Micaičių bažnytėlėje, Šiaulių rajone.
• 1905 – 1911 m. Gyveno Vilniuje. Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Rygoje, Petrograde, Stokholme, vėl Vilniuje.
• 1920 – 1923 m. Kauno universitete dėstė lietuvių literatūrą. (Dvylika metų buvo Kauno Vytauto bažnyčios rektorius).
• Mirė Kaune 1933 m.
• Slapyvardis: Vaižgantas – linų ir kanapių globėjas, gimstantis ir mirštantis Dievas, augmenijos atsinaujinimo galia.
•
Asmenybės bruožai
• Tėvų bei tėviškės aplinka suteikė J. Tumui – Vaižgantui nepaprastai turtingą kalbinį bei etnografinį paveldėjimą, ugdė individualumo bei savarankiškumo pajautimą, meilę žmonėms bei gyvenimo optimizmą.
• J. Tumas – Vaižgantas buvo daugelio organizacijų narys, aktyviai dalyvavo kultūrinėje, visuomeninėje, politinėje veikloje.
• Redagavo žurnalus, rašė grožinės literatūros kūrinius.
Pasaulėžiūra
• Vaižgantas - didžiausias mūsų tautininkas. Gyveno tik Lietuvoje ir Lietuvai.
• Vaižganto tautiškumas buvo natūralus, pirminis, nesukurtas ar sudarytas iš ideologijos, o prigimtas. Tik paskui sustiprintas įsitikinimo, kad žmogus su tauta yra susietas tvirčiausiais ryšiais.
• Labiausiai įsipareigojęs Dievui, bažnyčiai, Tėvynei. Vaižgantas buvo ir liko vienas laisviausių mūsų kultūros žmonių.
• Sąmoningai suvokė asmenybės laisvės svarbą ir visada ją gynė.
Kūrybos bruožai
• Vaižganto kūryba savita formos požiūriu. Ji netelpa į tradicinių literatūros rūšių, žanrų ribas.
• Viena būdingiausių jos ypatybių – stiprus publicistinis pradas. Kiekybiškai didžiausią Vaižganto rašytinio palikimo dalį sudaro publicistika – įvairūs laikraštiniai rašiniai, poleminiai pasisakymai, kelionių įspūdžiai, recenzijos.
• Kita būdinga Vaižganto kūrybos savybė – fragmentiškumas. Nors rašęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!