Mylinčio žmogaus tragedija literatūroje ( F. Kafka, J. Biliūnas, J. Tumas - Vaižgantas)

Mylinčio žmogaus tragedija literatūroje ( F.Kafka, J.Biliūnas, J. Tumas - Vaižgantas)

Meilė- vienas iš gražiausių jausmų žmogaus gyvenime. Meilė pasaulį nudažo pačiomis gražiausiomis spalvomis. Ne veltui graikų tragikas Sofoklis teigė: ,,Vienas žodis mus išlaisvina nuo viso gyvenimo slegiančio skausmo. Tas žodis yra meilė". Mylimas ir mylintis žmogus dažnai gyvena prasmingiau, nes jo pasaulis šviesesnis ir gražesnis. Meilė yra galingas jausmas, kuris keičia asmens likimą. Tik mylėdamas žmogus išmoksta gyventi. Ne veltui žymus italų tapytojas Leonardas da Vinčis yra pasakęs: ,,Visa mūsų išmintis randasi iš jausmų“. Tačiau meilė gali sukelti ir neigiamų emocijų, sukelti dvasinį skausmą, kančią, net tapti tragedija. Netekęs mylimo žmogaus mylintis asmuo išgyvena neviltį, jaučia tuštumą, kaip aprašoma „deimančiukų” ieškotojo Juozo Tumo- Vaižganto apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės“, o kartais net gali prarasti sveiką nuovoką, kaip atskleidžiama lyrinės lietuvių prozos pradininko Jono Biliūno apysakoje ,,Liūdna pasaka“. Meilė artimiesiems taip pat gali virsti tragedija, kai šeimos nariai tik naudojasi žmogumi ir žiūri į jį pragmatiškai, kaip aprašoma žydų kilmės austrų prozininko Franco Kafkos novelėje ,,Metamorfozė“.

Visų pirma, nelaiminga meilė keičia žmogaus gyvenimą, išmoko jį skaudžių gyvenimo pamokų. Su mylimo žmogaus netektimi, kuri sukelia kančią, susiduria idealaus tautinio charakterio kūrėjo Juozo Tumo- Vaižganto apysakos ,,Dėdės ir dėdienės“ pagrindinis kūrinio veikėjas Mykolas Šiukšta, vadinamas Mykoliuku. Jis pats paaukoja savo meilę, nes dėl jos nekovoja, o nusprendžia aukotis dėl savo brolio šeimos. Mykoliukas – jautrios, pasiaukojančios sielos žmogus, svajotojas, „sodžiaus artistas”, savaip jaučiąs gamtą. Lyg pačios gamtos paliepiamas gimsta stiprus meilės jausmas Severiutei („Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę”). Meilė – gamtos dovana, tačiau ji ne tik suteikia palaimos akimirkų, bet ir suardo ramybę, priverčia pažvelgti į kasdienybę: juk Mykoliukas lyg kampininkas glaudžiasi pas brolį. Mykoliukas pasiryžta pasiaukoti.Dėl baudžiauninkės Severjos susikirtus dviejų vyrų troškimams, laimi aktyvesnis, labiau savimi pasitikintis Rapolas Geišė. Jis pažadina Severjos moteriškąją prigimtį – norą sukurti šeimą, auginti vaikus. O Mykoliukas kraujuojančia širdimi groja per mylimosios vestuves, vėliau brangina du svarbiausius, Severiutę primenančius daiktus: saugo smuikelį, vadinamą ,,skripkele“, nutrauktomis stygomis lyg brangiausią relikviją, o Severjos per vestuves dovanotu žaliu šaliku puošiasi tik sekmadieniais eidamas į bažnyčią. Tačiau žinojimas, kad mylėjo ir buvo mylimas, padeda jam nesugniužti, atlaikyti likimo negandas ir įgauti vidinės stiprybės, nors yra be galo sunku. Tad meilė gali visiškai pakeisti žmogaus likimą, įnešti dramatizmo į jo gyvenimą kaip J. Tumo- Vaižganto apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės“.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!