Moters paveikslas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana, Jonas Biliūnas, Juozas Tumas-Vaižgantas)

„Moterys – žavingai aikštinga lytis.“ Būtent taip šią lytį įvardijo XIX amžiaus vidurio airių kilmės anglų dramaturgas, poetas ir romanistas Oskaras Vaildas. Į moterį jau nuo pačių seniausių laikų buvo žvelgiama kaip į ypatingą asmenybę. Būtent ji senaisiais laikais prižiūrėdavo namus, augindavo vaikus ir puoselėdavo namų židinį. Būtent toks moters paveikslas atskleidžiamas ir XIX-XX amžiaus lietuvių literatūroje. XIX a. pradžios neoromantikė Šatrijos Ragana savo apysakoje „Sename dvare“ vaizduoja nepaprastai gražią mamatę Mariją - gabią, pasiaukojančią, krikščioniškos moralės pagrindais ugdančią vaikus ir dvaro žmones moterį. Tuo tarpu kito to laikmečio rašytojo Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ vaikėjai Juozapotai kuriamas svajotojos, ištikimos ir prieraišios, nuo vyro priklausiančios moters paveikslas. Kitas XIX a. pabaigos lietuvių rašytojas Juozas Tumas-Vaižgantas garsiojoje apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ vaizduoja Severją – tvarkingumu ir darbštumu išsiskiriančią merginą, kurios grožį ir gyvenimą apsunkina socialiniai veiksniai – po baudžiavos panaikinimo Severja neranda sau vietos, o mirus vyrui, ji netgi tampa ydinga.
Marija Pečkauskaitė – pirmoji moteris lietuvė, įgijusi Europoje vertinamą išsilavinimą. Šatrijos Raganos slapyvardžiu rašiusi rašytoja buvo itin religinga moteris, neabejinga menui, o ypač muzikai ir literatūrai. Vertybinius pagrindus rašytojai „paklojo“ šeima, kurioje vyravo krikščioniškoji pasaulėžiūra. Į literatūrą Šatrijos Ragana atvedė Povilas Višinskis, sužadinęs jos norą rašyti, tarnauti tėvynei, šviesti bei mokyti jos žmones. Krikščioniškosios pasaulėžiūros rašytoja garsiojoje apysakoje „Sename dvare“ sukūrė kultūrinį dvaro paveikslą. Aprašydama dvaro gyvenimą: buitį, namiškių, dvaro žmonių santykius bei socialines problemas, rašytojas sukūrė ir nepaprastai jautrios, gabios ir talentingos moters paveikslą. Kūrinyje atskleidžiamas pagrindinės veikėjos mamatės Marijos dvasinis pasaulis, jos sielos grožis. Mamatė – labai jautri, pareiginga, tikinti asmenybė, jaučianti pareigą savo žiniomis ir idėjomis dalytis su savo aplinkos žmonėmis. Daugiausia dėmesio Marija skiria savo vaikams, o ypač – dukrai Irusiai. Doros prigimties moteris savo vaikus ugdo vadovaudamasi krikščioniškąja morale – moko empatijos, skatina užjausti, suprasti ir padėti kitam, jei tik tokia galimybė yra. Tiesa, tuo mamatė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!