Fermentai ir vitaminai

• Izofermentai.
chemines reakcijas tūkstančius kartų. Be
fermentų šios reakcijos nevyktų arba vyktų
labai lėtai, ir organizmai negalėtų egzistuoti.
• Fermentai gali būti naudojami kaip vaistiniai
preparatai, kaip reagentai ar biocheminiai
rodikliai diagnozei nustatyti.
Reakcijai sunaudojama energija
• Fermentai, kaip visi katalizatoriai, reakcijos
metu nėra nei sunaudojami, nei pagaminami.
Jie nekeičia reakcijos pusiausvyros, o tik
padidina reakcijos greitį.
Fermentų sandara
• Fermentai yra paprastieji arba sudėtiniai
baltymai.
• Fermentai – paprastieji baltymai sudaryti tik
iš aminorūgščių.
• Fermentai – sudėtiniai baltymai sudaryti iš
baltyminės dalies vadinamos apofermentu ir
nebaltyminės dalies, vadinamos kofermentu
(kofaktoriumi).
Fermentų sandara
• Apofermento ir kofermento kompleksas vadinamas
holofermentu.
APOFERMENTAS+KOFERMENTAS=HOLOFERMENTAS
Vienais atvejais kofermentas ir apofermentas jungiasi
į kompleksą tik katalitinių reakcijų metu, kitais – jie
yra susijungę nuolat.
Fermentų savybės
• Patys efektyviausi katalizatoriai;
• Fermentams būdingas veikimo
specifiškumas;
• Aktyvumas yra reguliuojamas;
Aktyvumas yra reguliuojamas
Fermentų aktyvumas priklauso nuo:
• terpės pH,
• temperatūros,
• substrato kiekio terpėje,
• Medžiagų slopinančių jų aktyvumą –
inhibitorių, poveikio...
Fermento veikimo mechanizmas
• Fermentas sąveikauja su substratu (ar
substratais), pakeičia jo struktūrą, t. y.,
substratą verčia į produktą.
• Fermentinė reakcija vyksta tik tam tikroje
fermento dalyje – aktyviajame centre, kurį
sudaro formuojantis tretinei baltymo struktūrai
iš skirtingų baltymo molekulės vietų
suartėjusios aminorūgščių liekanos.
• Aktyvus centras turi substrato jungimo ir
katalizinę sritis.
Fermento veikimo mechanizmas
F + S = FS P + F
Fermento substrato kompleksas
Reakcijos produktas
Ir vėl laisvas fermentas
Fermentų aktyvacija ir inaktyvacija
• Inhibitorių poveikis;
• Moduliatorių poveikis reguliaciniams
(alosteriniams) centrams;
• Kovalentinė modifikacija.
Fermentų inhibitoriai
• Tai medžiagos, slopinančios jų veikimą.
• Egzistuoja dviejų tipų inhibitoriai:
negrįžtamieji ir grįžtamieji.
Grįžtamieji dar skirstomi į konkurentinius ir
nekonkurentinius.
Konkurentiniai inhibitoriai
• Savo struktūra ir cheminėm savybėm labai
panašūs į inaktyvuojamo fermento substratą.
• Jie užima aktyvųjį centrą ir susidaro fermento
ir inhibitoriaus kompleksas.
Nekonkurentinė inhibicija
• Kai inhibitorius prisijungia ne prie aktyvaus
centro, bet prie kitos fermento dalies ir taip
keičia fermento struktūrą.
• Nors ir substratas gali prisijungti prie
aktyvaus fermento centro, jis nevirsta
reakcijos produktais.
Fermentų inhibavimas
Moduliatorių poveikis reguliaciniams
(alosteriniams) centrams
• Kiekvienoje multifermentinėje sistemoje yra
vienas ar keli fermentai, kurie atlieka ne vien
katalitinę funkciją, bet ir veikiami įvairių
mediatorių, geba sumažinti arba padidinti
savo katalitinį aktyvumą.
• Tokie fermentai vadinami alosteriniais
fermentais.
Kovalentinė modifikacija
• Yra dvi grupės fermentų, kurių būsenos
perėjimas į aktyvią ar neaktyvią, yra susijęs
su molekulių kovalentine modifikacija.
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!