Kiekvienas žmogus gyvendamas visuomenėje užima tam tikrą padėtį, kurią sąlygoja įvairūs veiksniai (socialiniai ir t.t), ir yra priverstas laikytis tam tikrų taisyklių, kurias apibrėžia visuomenės elgesio normos, požiūriai, vertinimai, darbo kolektyvo vidaus taisyklės ir t.t. Padėtys gali būti labai įvairios: vaiko, mokinio, sutuoktinio, darbuotojo, partijos nario ir t.t. Viena iš pagrindinių užimamų padėčių yra darbo kolektyvo (įstaigos, organizacijos, institucijos) nario – darbuotojo padėtis, kuri užtikrina (arba turi užtikrinti) asmens egzistencijos pilnavertiškumą. Ši darbuotojo padėtis mokslinėje, teisinėje literatūroje gali būti apibrėžiama valstybės ir visuomenės tarnautojo sąvokomis.
Valstybės tarnautojais įvardijami asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių institucijose arba įstaigose ir atliekantys savo tarnybines funkcijas. Visuomenės tarnautojais dažniausiai vadinami asmenys dirbantys visuomeniniame sektoriuje (visuomeninės nevyriausybinės ir kt. organizacijos).
Tiek valstybės, tiek visuomenės tarnautojai savo veikla tarnauja visuomenei, todėl visus juos galima įvardinti kaip visuomenės tarnautojus.
Visuomenės tarnautojai yra tarsi tarpinė grandis tarp piliečių ir politinės valdžios, nes eiliniai piliečiai, spręsdami savo problemas, pirmiausia susiduria ne su valdžia, o su visuomenės tarnautojais, kurie būdami valdžios patikėtiniai, turi siekti padėti eiliniams visuomenės nariams, neperžengti savo kompetencijos ribų (neišprūsę ir nesuprantantys politikos formavimo piliečiai tikisi, kad tarnautojai išspręs jų problemas, prireikus net sugebės pakeisti esamus įstatymus), sugebėti įvertinti savo veiksmus piliečių atžvilgiu, bei gerbti jų teises.
Tarnautojai tiek veikdami darbo kolektyve, tiek už jo ribų vadovaujasi (arba turėtų vadovautis) tam tikromis taisyklėmis, kurios nusako leistiną ir priimtiną elgesį. Tai gali būti tiek valstybės mastu galiojantys įstatymai, potvarkiai bei kiti aktai, tiek atskiroje organizacijoje galiojančios vidaus taisyklės. Valstybės mastu galiojantys dokumentai neišskiria atskirų organizacijų bei profesijų atstovų, todėl šiam trūkumui užpildyti buvo sukurti etikos kodeksai, kurie yra skirti atskirų organizacijų, bei profesijų atstovams. “Etikos kodeksas – tai dokumentas atspindintis asmeninės moralės reikalavimus, profesines vertybes bei teisinius draudimus atskirų profesijos atstovų ar organizacijos darbuotojų sprendimams bei veiklai, tai tam tikras elgesio gidas. (J.Palidauskaitė, Viešojo administravimo etika. V., 2001. – p.-236).
Yra Lietuvoje taikoma daug...
Šį darbą sudaro 2740 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!