Esminės vertybės tradicinėje lietuvių literatūroje

Literatūra bei joje išskiriamos vertybės nuolat formuoja mūsų pasaulėžiūrą. Praeityje itin didelę įtaką Lietuvos gyventojų moralei ugdyti turėjo tradicinė lietuvių literatūra. Esminės dorybės tradicinėje lietuvių literatūroje dažniausiai siejamos su darbštumu bei patriotizmu. Tai aiškiai regima Jono Radvano epinėje poemoje ,,Radviliada” ir Kristijono Donelaičio didaktinėje poemoje ,,Metai”. Esu tikras, kad paminėtuose rašytinuose tekstuose itin išryškėja meilė tėvynei bei darbštumas kaip svarbiausios moralinės nuostatos.

XVI a. vidurio reformatas Jonas Radvanas epinėje poemoje ,,Radviliada“ išskiria meilę tėvynei kaip esminę vertybę. Juk ne veltui gimtoji žemė yra matoma kaip būties centras, kurį privalu ginti, siekti išsaugoti ir kurios netekus nebesijaučiama pilnaverčiu žmogumi. Iš tiesų individas, atskirtas nuo tėvynės ar jos išsižadėjęs, tarsi praranda dalelę savęs. Tėvynės išsižadėjimas dažniausiai pasireiškia savo tautinės tapatybės atsisakymu bei pasižymi savigarbos praradimu. Visai kaip ir Renesanso Lietuvoje, lietuvių bajorai praranda sugebėjimą didžiuotis savo kilme. Tą lėmė civilizuotų Europos valstybių menkinantis požiūris į Lietuvą bei jos gamtą ir noras tapti panašiems į Lenkijos bajorus. Atšiauri mūsų tėvynės gamta buvo vertinama kaip atsilikimo ir barbariškumo simboliu. Lietuvos aukštuomenė jautėsi praradusi savo orumą ir todėl neretai išsižadėdavo ne vien savo tautinės tapatybės, bet ir kalbos. Siekdamas sužadinti tautiečių tautinę savimonę, XVI a. lietuvių rašytojas Jonas Radvanas sukuria epinę poemą ,,Radviliada“ bei joje įterpia Palemono mitą. Kūrinyje akcentuojama tėvynės svarba žmogui bei pareiga saugoti gimtąją žemę. Būtent tam pagrindinis kūrinio veikėjas Radvila Rudasis yra ruošiamas jau nuo pat ankstyvos vaikystės. J. Radvanas akcentuoja, kad nuo mažens asmuo turi išsiugdyti su gimtuoju kraštu sietinas vertybines nuostatas. Pirmoje kūrinio dalyje rašytojas sukuria Mūsajo – Radvilos Rudojo – mokytojo alegorinę figūrą. Būsimą karvedį auklėtojas moko mylėti tėvynę, gerbti protėvius, būti garbingą ir atsidavusį savo šaliai, garbę pelnyti pačiam, nesinaudoti garsios Radvilų giminės nuopelnais, juk ,,miegot ant šlovės svetimos negarbinga“. Kad Radvila Rudasis išmoko vaikystės pamokas, galima suvokti skaitant kitas poemos dalis. Antrojoje kūrinio dalyje regima pagrindinio veikėjo ryžtas aktyviai įsitraukti į misiją apginti tėvynę, joje gyvenančius piliečius, įkvėpė savo pėdomis sekti ir kitus karius. Livonijos karo baigtis bei triuškinanti pergalė Ulos mūšyje prieš penkis kartus didesnę carinės Rusijos kariuomenę, lėmė Lietuvos pergalę – apsiginta nuo didžiulės grėsmės. Radvilos Rudojo pergalės byloja, koks genialus strategas bei puikus karvedys buvo kūrinio protagonistas. Be to, knygos autorius teigia, kad atšiauri gamta nėra atsilikimo ženklas, priešingai, užgrūdina jaunuolį, išugdo puikiu kariu, kuris savo noru gina gimtąją žemę. Kūrinyje taip pat minimas Oršos mūšis, per kurį Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Radvilos Rudojo sutriuškina Rusijos pajėgas. Panegirikos forma parašyta poema išaukština protėvių narsą ginant savo tėvynę. Taigi, meilė tėvynei yra esminė vertybė, kurią privalu ugdyti nuo ankstyvos jaunystės. Juk Radvila Rudasis – patriotas, už savo tėvynę kovojantis ginklu, tačiau tai vykdo garbingai, nepamiršdamas savo gyvenimo būdo principų, moralės iki paskutinio atodūsio.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!