Ergonomikos mokslas

ĮVADAS Ergonomikos atsiradimas – natūralus procesas, išplaukiantis iš gilesnio mokslinio žmogaus veiklos pažinimo ir aiškinimo tų veiksnių, kurie daro didžiausią įtaką darbo intensyvumui, patikimumui. Ergonomika savo raidos pradžioje sujungė visuomeninių, gamtos ir techninių mokslų laimėjimus ir įgijo sisteminio mokslo apie darbų statusą (ergon – darbas, nomos – dėsnis). Ergonomika – mokslas, tiriantis žmogaus psichofiziologines galimybes, ribas ir ypatymus darbo procese. Remiantis ergonomikos išvadomis ir rekomendacijomis, kuriamos optimalios darbo sąlygos, didinančios darbo našumą, intensyvumą, saugumą, tausojančios žmogaus sveikatą. Ergonomika, kaip kompleksinis mokslas, pasižymi tuo, kad naudojasi pavienių mokslų įvairius metodus ir pasiekimus sprendžiant specifinius uždavinius, ko negali padaryti nė vienas iš jų atskirai paimtas. Konkretinant ergonomikos, kaip taikomojo mokslo, turinį, atsirado įvairių ergonomikos šakų, iš kurių ryškiausios yra kosmoso, medicinos, gamybos, ugdymo, buities ergonomikos. Ergonomikos mokslo uždaviniai skiriasi nuo minėtų uždavinių. Jei įvardinami taip: 1)tirti sistemos „žmogus – darbo procesas“ materialinių elementų pritaikymą natūraliosioms žmogaus fizinėms ir psichinėms galimybėms; 2) pritaikyti sąlygas tokiu būdu, kad neišvengiamai gerėtų darbo efektyvumas ir intensyvumas; 3) siekti, kad ergonomika atliktų profilaktikos funkciją ir mažintų žmogaus sveikatai pavojingus rizikos veiksnius; 3)mažinti žmogaus biologines sąnaudas darbo procese. UŽDUOTIS Suprojektuoti kompiuterizuota darbo vietą pagal HN 32:2004 bei darbo vietų įrengimo bendruosius reikalavimus ir savuosius antropometrinius parametrus. Pagal HN 32:2004 higienos normos reikalavimus parenkame tokis darbo vietos įrengimo duomenis: Kompiuterizuotai darbo vietai: 7m2 patalpos ploto, parenkama patalpa tinkama darbui kompiuteriu. Šios patalpos tūris – 20m3; Parenkama tinkama vieta baldams, bei užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, ventiliacija, šildymas. Darbo vieta Projektuojama darbo vieta skirta vienam asmeniui. Darbo vietoje: stalas, su ištraukiam lentyna klaviatūrai bei pelei, keičiamo aukščio kėdė su pneumatiniu aukščio reguliavomo įtaisu. Darbui naudojamas stalinis kompiuteris, 17‘‘ ekranas, kuris bus skirtingame nei klaviatūra ir pelė aukštyje. Darbo vietą rengiame prie sienos, tačiau negalima preišais langą, ar šalia jo. Kitaip lūžę spinduliai akina bei gadina regą. Pagal higienos norma HN 32:2004 parenkame darbo stalą ir darbo paviršius. Parenkamas stalas Stalo aukštis 80cm; Pagal standartą parenkame stalo ilgį 90cm, o plotį 170cm.; Po stalu užtenka vietos kojoms.kadangi mano ūgis – 166cm, parenkame 65cm laisvos vietos po stalu. Nišos gylis – 50cm kelių lygyje ir 60cm pėdų lygyje. Klaviatūros lentynos aukštis nuo grindų 60cm.. Stalas be smailių kampų ir aštrių briaunų. Visi darbo paviršiai matiniai, kad neakintų ir nevargintų mano akių. Parenkama kėdė Kėdės sėdimoji dalis yra patogi ir atitinka ergonominius reikalavimus. Parenkame tokią kėdę, kurios plotis yra 45cm.(iš abiejųn pusių lieka po 2,5cm. atstumas). Taip pat svarbu sėdimoji kėdės dalis kojoms, kurią parenkame iš intervalo (38-43cm). pagal savo antropometrinius parametrus pasirenku 40cm; Kėdė su pneumatiniu reguliavimo įtaisu. Kėdės aukščio reguliavomo diapazonas nuo 38 cm iki 53cm. reikia sureguliuoti kėdę taip kad šlaunys būtų horizontaliai žemei, p pėdos tvirtai padėtos ant grindų. Pagal savo matmenis parenkame 45cm. Pilna atrama parenku 50, o atramos plotis 40 cm. tam, kad apsaugoti nugara nuo įtempimo, kėdė su atrama juosmeniui. Daug dirbant yra patogu prie kėdės pritaisyti porankai. Porankai yra minkšti ir patogūs. Porankių aukštis nuo kėdės sėdimos dalies reguliuojamas (21-28)cm ribose, porankius įmanoma prireikus nuimti. Kėdės danga turėtų būti lengvai valona, pakankamai standi kad neišsisėdėtų, bei tokia, kad nesugertų prakaito. Parenkama klaviatūros, pelės, monitoriaus vieta bei aukštis Klaviatūra padėta ant stalo be pagalbinių palenkimo kojelių. Klaviatūros vidurio linija maždaug 10...25cm atstumu nuo klaviatūros lentynos krašto. Pelė turi būti padėta greta klaviatūros viename aukštyje bei ant to paties paviršiaus; Monitoriaus aukštis 110cm. monitorius palenkiamas tokiu kampu, kad monitoriaus plokštuma ir veido frontalinė plokštuma būtų lygiagrečios. Orgtechnikos parinkimas ir išdėstymas darbo vietoje Kad darbo vietos ergonomika bei darbo sąlygos būtų geriausios reikia parinkti: • Kokybišką kompiuterinę įrangą; • Darbo vietoje išdėstyti tik būtiniausius prietaisus. Viską kas nebūtina perkelti kuo toliau; • Tinkamai organizuoti darbo vietą. Kitas svarbus aspektas – elektromagnetinė spinduliuotė. Siekdami jos išvengti ar Sumažinti reikėtų planuoti atlikti tokius veiksmus: • Darbo vietą rengti ten, kur būtų mažiausia įmanoma spinduliuotė ar jos poveikis; • Padidintos spinduliuotės sąlygomis dirbti ribotą laiką; • Reikia mažinti šios spinduliuotės poveikį (įžeminti įrenginiu, iškelti nereikalingą aparatūrą ir pan); • Patalpą parenkame tokioje vietoje, kur ji būtų toliau nuo bet kokių išorinių spinduliuotės šaltinių (transformatorių, laidų). Projektuojant darbo vietą būtina atsižvelgti į elektrinių ir magnetinių laukų šaltinius. Šiais šaltiniais gali būti visi prietaisai komplektuojami prie kompiuterio. Darbo vietą, atsižvelgiant į nurodymus, projektuojame taip: • Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai – monitorius bei sisteminis blokas. Šiuos prietaisus būtina nutolinti taip. Kad šie netrukdytų normaliam darbui, tačiau būtų gerai matomi ir pasiekiami; • Reikia užtikrinti sisteminio bloko ir maitinimo šaltinio įžeminimą. Sisteminis blokas turi būti žeminimas ne tik per kištuko žeminimo lizdą, tačiau ir atskiru laidu; • Operatorius privalo būti kiek įmanoma toliau nuo rozečių ir maitinimo laidų. Negalima naudoti prailgintuvų ir įrengimų su trijų kontaktų kištukais, kurių įžeminantysis kontaktas nesujungtas su žeme. Juos naudojame, jeigu sisteminiam blokui atvestas atskiras įžeminimo laidas; • Ekrano filtras turi būti tinkamai ir patikimai įžemintas. Tinkamiausia tam vieta – sisteminio bloko korpusas. Kitur žeminti nepatartina, nes tokiu atveju mažėja filtro efektyvumas; • Pageidautina jog visi laidai būtų montuojami specialiai tam įrengtuose loveliuose ir patikimai uždengti. Pagal jau aptartus kriterijus braižome darbo vietos išplanavimą. 2UŽDUOTIS Įvertinti krovinių kėlimo rankomis darbo sunkumą. Krovinio masė: Kūno poza kėlimo metu: Darbo sąlygos: Suminė trukmė per pamaina minutėmis: 9kg Lenkimasis sukant liemenį, ribotas kūno stabilumas tupint Nelygus ir slidus darbo pagrindas 30min Krovinių kėlimo rankomis darbo sunkumas įvertinamas pagal Potsdamo profesinės sveikatos ir saugos instituto siūlomą metodiką. Kai kurių veiklos rūšių darbai, kuriems reikia didelės fizinės įtampos, turėtų būti vertinami atskirai Pagal savo duomenis pasirinksime skaičius ir darbo sunkumą iš lentelių pateiktų „Valstybės žiniose“ (Žin., 2004, nr.32-1027). Pagal pateiktus duomenis iš eilės skaičiuojame: Įvertiname keltinio svorio įtaką: Krovinys moterims Nuo 5kg iki Nuo 10kg iki Nuo 15kg iki 25 Krovinio įtaka 1 2 4 7 10 Įvertiname kūno pozą kėlimo metu: 1POZA Pozos įtakos įvertinamas • Liemuo vertikalus, nesukamas • Krovinys yra prie kūno • Stovima arba einama kelis žingsnius Pozos įtaka 1 2POZA • Nemažas pasilenkimas į priekį arba liemens pasukimas • Krovinys yra prie kūno • Sėdima, stovima arba einama didesnį astumą 2 3POZA • Nemažas pasilenkimas per juosmenį arba ilgalaikis lenkimasis • Krovinys nutolęs nuo kūno arba yra aukščiau pečių • Sėdima arba stovima 4 4POZA • Lenkimas sukant liemenį • Krovinys nutolęs nuo kūno • Ribotas stovimos, tupimos arba klūpimos pozos stabilumas 8 Dabar įvertiname darbo sąlygas, kurioms esant atliekame veiksmą Darbo atlikimo sąlygų įvertinimas • Geros ergonominės darbo sąlygos, t.y. pakankama darbo erdvė, lygios tvirtos grindys, tinkama apšvieta, geras krovinio suėmimas Darbo sąlygų įtaka 0 • Ribota darbo erdvė (per mažas aukštis, plotas mažesnis kaip 1,5m2) • Ribotas pozos stabilumas (nelygios, minkštos, slidžios, nuožulnios grindys) 1 Galiausiai atsižvelgiame į tai, kiek laiko per pamainą bus atliekamas veiksmas Pastoviai pasikartojantys 50 Didelė apkrova, tikėtina fizinė apkrova. Būtina nedelsiant perprojektuoti darbo vietą. Pastabos: 1. pagal rizikos aprašymą labiau pažeidžiami yra asmenys, vyresni kaip 40metų arba jaunesni kaip 21metų, arba asmenys kenčiantys dėl ligos. 2. reikalavimai projektavimui gali būti išvesti indeksų, pateiktų lentelėse, priemonėmis. Įtampos padidėjimo galima išvengti sumažinant krovinio svorį, pagerinant darbo sąlygas arba sumažinant apkrovos laiką. Išvados: Apskaičiavus gavome rizikos indeksą 22, tai 2 rizikos zona, kurioje padidėjus apkrova ir darbo vietą yra tikslinga perprojektuoti. 3UŽDUOTIS Apskaičiuoti rekomenduojamą keltinio krovinio svorį ir darbo bei poilsio pertraukų trukmę. H(cm) V(cm) D(cm) A0 Kėlimo dažnis (1/min) Darbo trukmė (val) Paėmimas 32 65 40 10 3 3,0 geras Rekomenduojama krovinio svorio riba (RKSR) apskaičiuojama pagal formulę RKSR = AK * HD * VD * KD * AD * DD * PD, AK HD VD KD AD DD PD Apkrovos kanstanta 23kg Krovinio horizontalumo daugiklis HD=25/H=25/32=0.78 Kur H – horizontalus atstumas nuo krovinio pa4mimo centro iki kulkšnių centro. šis atstumas kinta nuo 25 iki 65 cm Krovinio vertikalus daugiklis VD=1-0.003/V-75=0.999 Kur V – vertikalus atstumas nuo grindų iki paėmimo centro Krovinio k4limo daugiklis KD=0.82+4.5/D=0.93 Kur D- vertikalus krovinio atstumas nuo pirminės padėties iki paskirstymo vietos Krovinio asimetrijos daugiklis AD=1-0.0032*A= 0.97 Kur A – asimetrijos kampas, matuojamas laipsniais Krovinio kėlimo dažnio rodiklis DD=0.94 Krovinio paėmimo daugiklis PD =1,00 RKSR = 23 * 0.78 * 0.999 * 0.93 * 0.97 * 0.94 * 1.00 = 15.2kg Kėlimo indeksas (KI) nesudėtingai įvetina persitempimo pavojų, atliekant krovinių kėlimo rankomis darbą KI=L/RKSR=17/15.2=1.12 Ergonomikos literatūroje nurodoma, kad kėlimo indeksas neturėtų viršyti 3,0, nes daugeliui asmenų grėstų didelė rizika. Šiuo atveju gaunamas rezultatas, kuris neviršija normos. Dabar skaičiuojame didžiausią leistiną keltinio krovinio svorį keliant rankomis DLS = 3.0 * RKSR DLS = 45.6kg Darbo ir poilsio pertraukų trukmė Darbo ir poilsio ciklui keliant krovinius rankomis apskaičiuoti galima taikyti tą pačią metodiką kaip ir bet kuriam darbui. Bet kuriam darbui reikalingas suminis poilsio laikas gali būti apskaičiuotas pagal formulę R=T(K-S)/K-1.5 R= 210(30-4)/30-1.5=191.58min. čia R – reikalingas poilsio laikas min T – suminis darbo laikas min. K – vidutinis energijos suvartojimas darbui atlikti kcal/min S – rekomenduojamas energijos suvartojimas, kuris literatūros duomenimis galėtų būti lygus 4 kcal/min. Išvados: Atlikus skaičiavimus nustatėme, kad rekomenduojams keltinas krovinio svoris yra 15,2kg, kėlimo indeksas 1,12, didžiausias leistinas keltinas krovinio svoris keliant rankomis 45,6kg, reikalingas suminis poilsio laikas 191,58 min. Literatūros sąrašas 1. Saugos ir sveikatos reikalavimai – Valstyb.žin., 2004, Nr.32-1027 2. Projektas „Kompiuteris ir sveikata“ – http://www.kompirsveikata.lt 3. krovinių kėlimo rankomis bendrieji nuostatai.- Valst.žin.1998 Nr.79-2242

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!