Emilio Durkheimo sociologija

Prancūzų sociologo Emilio Diurcheimo (1858-1917) indėlis į sociologiją ženklus tuo, kad jis, išskirdamas sociologijos mokslo objektą bei atitinkamą tyrimo metodą, padėjo įsitvirtinti sociologijai kaip savarankiškam mokslui.
Sociologijos mokslo būtinybę E.Diurcheimas pagrindė savo veikale “Sociologijos metodas” (1894). Pasak jo, sociologija tiria socialinę realybę ir jai būdingas savybes. Visuomenė yra socialinės realybės elementų – socialinių faktų – visuma, kuri ir sudaro sociologijos dalyką.
“Į socialinius faktus reikia žiūrėti kaip i daiktus”, teigė E.Diurcheimas. Anot jo, socialinis faktas yra bet koks veikimo būdas, veikiantis asmenį ir egzistuojantis nepriklausomai nuo jo (t.y. objektyviai). Individas gimsta visuomenėje, kuri turi savo įstatymus, kultūrą ir kitus veiksnius, egzistuojančius atsietai, t.y. objektyviai nuo jo buvimo ar nebuvimo. Tie veiksniai daro įtaką asmenims ir jų elgsenai visuomenėje. Veikiant šiems socialiniams faktams individai jaučiasi socialiai integruoti. Individai, pažeidę visuomenėje egzistuojančias teisines ir moralines normas, žino, kad sulauks adekvataus poveikio – bausmės.
Taigi socialiniai faktai (vertybės ir normos), pasak E.Diurcheimo, įkūnija kolektyvinę sąmonę ir yra laikomi socialinio reguliavimo svertais. Socialinių faktų – daiktų visuma sudaro socialinę sistemą, jos institutus, vertybes ir normas.
E.Diurcheimas atkreipė dėmesį į tai, kad visuomenėje būtinas solidarumas, kurį užtikrina darbo pasidalijimas ir funkcijų išsiskyrimas. Tai idėjai pagrįsti ir skirtas mokslininko veikalas “Apie visuomeninio darbo pasidalijimą” (1893). Jame E.Diurcheimas į solidarumą žiūri kaip į aukščiausią moralinį principą, didžiausią vertybę, todėl moralus tampa ir pats darbo pasidalijimas. Kiekvienas, atliekantis savo “darbą”, esąs savaip integruotas į visuomenę nes jis tampa atsakingas už bendrąją gerovę. E.Diurcheimas pasisakė prieš žmogaus pavertimą “mašinos priedėliu”, nes žmogaus negali pakeisti joks technikos kultūros lygio kilimas. Socialinės visuomenės diferenciaciją mokslininkas grindė ne socialinėmis privilegijomis, o kiekvieno asmens individualiais privalumais bei sugebėjimais. Kitaip tariant, asmens socialinė padėtis priklauso ir nuo jo asmeninių gebėjimų bei pastangų. Aukštesnio lygio visuomenės struktūra vis labiau turėtų remtis realiu lygybės, laisvės ir teisingumo principų įgyvendinimu.Mokslininko teigimu, tuometinė industrinė visuomenė kaip tik ir žengianti šia linkme.
E.Diurcheimas laikytinas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!