2. Materialinius – objektus, simbolius ar technologijas, kurie šį turinį turi.
Visų kultūrų pagrindą sudaro idėjos, kitaip dar vadinamos kultūrinėmis vertybėmis, tai reiškia tai, kas visuomenei svarbu, vertinga ar pageidautina. Kultūrinės normos reiškia elgsenos taisykles, atskleidžiančias ar įkūnijančias kultūros vertybes. Vertybės ir normos veikia drauge, formuodamos kultūros narių elgseną savo aplinkoje. Anot A. Giddenso pateiktų pavyzdžių, skirtingose visuomenėse kultūrų vertybės ir normos žymiai skiriasi. Kai kurie vienose kultūrose priimtini, o kitose nesuprantami elementai atskleidžia bendrąsias kultūrines skirtybes, kurios atskiria visuomenes. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos moksleivis egzamino metu pamatęs nusirašinėjantį draugą pasipiktintų ir įvairiais būdais bandytų pranešti dėstytojui. Rusų visuomenėje visiškai kitokia situacija, pas juos vyrauja „pagalba draugui“ supratimas, parodo rusų vertybes – lygybę ir bendrą problemų sprendimą susidūrus su valdžia. Vertybės ir normos giliai įsišaknijusios kultūroje, bet ilgainiui gali keistis.
Mūsų visuomenėje gyventojų segmentas, kuris išsiskiria iš likusios visuomenės vadinamas subkultūra. Egzistuoja daug įvairių subkultūrų – tai gotai, skinai, pankai, emo, sirgaliai, hipiai, reperiai ir pan. Lietuvos etninės subkultūros: romai, karaimai, totoriai, žydai litvakai, rusų sentikiai. Kitų kultūrų vertinimą lyginant pagal savo kultūrą vadiname etnocentrizmu. Sociologai kaip įmanydami stengiasi išvengti šio reiškinio, jie bando taikyti vieną iš pagrindinių sociologijos prielaidų kultūrinį reliatyvizmą – tirti kultūrą, remdamiesi jos pačios prasmėmis ir vertybėmis.
Pasak žymaus sociologo A. Giddenso „kultūra susijusi veikiau su išmoktais negu su paveldėtais visuomenės aspektais“. Procesas, išmokantis vaikus ar naujus visuomenės narius šios visuomenės gyvenimo būdo vadinamas socializazija. Ji yra pagrindinis kanalas kultūrai perduoti iš kartos į kartą. Socializacijos veiksniai – tai grupės arba socialiniai kontekstai, kur vyksta reikšmingi socializacijos procesai. Socializacija dar skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminė – apima kūdikystę bei vaikystę ir yra intensyviausias kultūros mokymosi laikotarpis. Svarbiausias socializacijos veiksnys – šeima. O antrinė – vėlesniais vaikystės ir brendimo metais. Šiai stadijai svarbiausi socializacijos veiksniai yra mokykla, amžiaus grupės, organizacijos, žiniasklaida ir galiausiai darbovietė.
Žiūrint į visus knygos autoriaus pateiktus pavyzdžius,...
Šį darbą sudaro 2376 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!