Savižudybė pagal E. Durkheimą

Savižudybė iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai asmeninis reiškinys, kuris vertas tik psichologų gilios analizės. Sociologija savo ruožtu skatina gilesnį požiūrį į visus iš esmės aiškius ir nediskutuotinus dalykus, savižudybė yra ne išimtis. Ypač atkaklią šio veiksmo sociologinę analizę atliko žydų kilmės prancūzų mąstytojas Emilis Durkheimas (1858-1917). Šis sociologas socialiniams reiškiniams aiškinti vartojo socialinio fakto sąvoką – tai gyvenimo aspektai, formuojantys mūsų kaip individų veiksmus. Jo nuomone, savižudybė yra socialinis faktas, kurį įmanoma aiškinti tik kitais socialiniais faktais. E. Durkheimas tyrė savižudybę makro lygmeniu ir pastebėjo, jog visuomenės tarpusavyje skiriasi savižudybių dažniu, tačiau konkrečiose visuomenėse ilgainiui atsiskleidžia tam tikri sisteminiai modeliai. Tai leido jam padaryti išvadą, jog savižudybė yra ne individualus reiškinys, o fenomenas, kurį veikia atitinkamos socialinės jėgos – kiti socialiniai faktai.
Dauguma tyrėjų iki E. Durkheimo ieškojo psichologinių savižudybės priežasčių, siejo ją su rasės, klimato ar panašiais nesocialiniais veiksniais, tačiau akivaizdu, jog nuosekli reiškinio analizė atskleidė kur kas svaresnių priežasčių. Tai įrodo, jog savižudybė anaiptol nėra grynai asmeninis, o esti sudėtingas psichologinių, kultūrinių, ekonominių ir, be abejo, socialinių veiksnių komplekso sukeltas reiškinys, kurį tirti verta įvairių sričių profesionalams.
Šią temą pasirinkau būtent dėl vienareikšmiškumo apie savižudybės priežastis nebuvimo. Savižudybė, mano nuomone, yra įdomus, tačiau ypatingai skaudus asmeninis bei socialinis reiškinys, kuriam reikalinga skubi ir efektyvi prevencija, kuri įmanoma tik aiškiai ir vieningai suvokiant tikrąsias šio fenomeno priežastis. Šiame darbe stengsiuosi visapusiškai įsigilinti į tai, kaip savižudybę ir jos priežastis iš sociologinės pozicijos aiškina vienas šiuolaikinės sociologijos pradininkų Emilis Durkheimas.
Pradinis bet kokio sociologinio tyrimo etapas yra aiškus problemos apibrėžimas. Savižudybės tyrimas reikalauja ypatingai riboto sąvokos apibrėžimo, nes žodis „savižudybė“ kasdienybėje gali įgauti daug įvairių atspalvių. Durkheimas šį reiškinį apibrėžia taip: „savižudybe vadinama mirtis, ištikusi žmogų kaip tiesioginis ar netiesioginis jo paties pozityvaus ar negatyvaus veiksmo padarinys jam pačiam žinant, kad būtent toks bus to veiksmo rezultatas.“ [1] Šis apibrėžimas padeda išvengti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!