Žemaitijos kolegijos studentų požiūris į savižudybę

ŽEMAITIJOS KOLEGIJA RIETAVO TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS BENDROJO LAVINIMO KATEDRA ROMAS MATUKAS Geodezijos ir žemėtvarkos studijų programa,1Ž grupė ŽEMAITIJOS KOLEGIJOS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į SAVIŽUDYBĘ SOCIOLOGIJOS DALYKO KURSINIS DARBAS Vadovė lekt.Š.Jocytė Rietavas, 2007 ĮVADAS Savižudybė - tai aktas, kurio metu asmuo savo paties valia pasitraukia iš gyvenimo. Nors savižudybė nėra pagrindinė padidėjusio mirtingumo priežastis, tačiau tokiu būdu iš gyvenimo pasitraukia gana didelis skaičius žmonių. Psichologijos žodynas (1993), savižudybę, (suicidą), apibrėžia kaip tyčinį savo gyvybės nutraukimą. Dažniausi būdai – pasikorimas, nusinuodijimas (vaistais, dujomis), retesni – nusišovimas, pasiskandinimas, iššokimas iš aukštų pastatų ir kt. Jaunų žmonių savižudybės - rimta šiuolaikinių visuomenių problema. Kiekvienais metais pasaulyje nusižudo apie 1 milijonas žmonių, t. y. kas 40 sekundžių vienas žmogus savanoriškai palieka šį pasaulį. Remiantis pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) duomenimis, industrializuotose šalyse nusižudo maždaug 4 kartus daugiau jaunų vyrų nei moterų. Lietuvoje nuo 1924 m. Savižudybių padaugėjo maždaug 10 kartų. Lietuvoje jaunų vyrų nusižudo 7 kartus daugiau nei moterų. Lietuva pasižymi didžiausiu jaunų vyrų savižudybių skaičiumi. Kanadoje atliktas tyrimas patvirtino, kad jaunų asmenų savižudybės susijusios su seksualine ir emocine prievarta, stresu, neplanuotu nėštumu, seksualinių orientacijų problemomis, bedarbyste, įkalinimu bei bėgimu nuo problemų namuose. Šio sociologinio tyrimo tema aktuali, nes Lietuva pirmauja pasaulyje savižudybių skaičiumi. Tai kenkia Lietuvos vardui ir gadina Lietuvos įspūdį svečiose šalyse. Latvijoje, Estijoje, Rusijoje su savižudybėmis situacija panaši kaip ir Lietuvoje, tačiau Lietuva šiek tiek išsiskiria, nes išsivaduodama iš Sovietų priespaudos Lietuva dėjo didesnes viltis, jog situacija Lietuvoje greitai pasikeis, taip neatsitiko, tai sukėlė piliečių nusivylimą. Naudojantis Durkheimo savižudybių teorija, kai Lietuva buvo SSRS sudėtyje, savižudybių priežastys buvo fatalistinės (per didelė reguliacija), o Lietuvai atgavus nepriklausomybę dominuoja anominės savižudybės (per mažas reguliavimas, viskas neaišku, pasireiškia socioekonominių permainų metu). Tačiau atrodo, jog Lietuvos visuomenė po truputį juda į priekį, jos mąstymas ir nuostatos keičias, mes integruojamės į Europą, bendradarbiaujam su kitomis šalimis, visa tai mums duoda patirties ir tuo pačiu mes tobulėjame, taip sparčiai viskam kintant mes perimame naujoves iš kitų šalių, taip pat vertybines orientacijas. Taigi kitose šalyse vyrauja tolerantiškas požiūris į savižudžius, kolektyviai ieškoma problemos sprendimo būdų, tai duoda gerų rezultatų, tai stebėdami lietuviai gali daryti išvadas ir bandyti ieškoti savotiškų problemos sprendimo būdų. Kursinio darbo tikslas - nustatyti socialinių faktorių įtaką jaunų žmonių savižudybėms. Kursinio darbo uždaviniai : 1. Pateikti statistinius bei demografinius savižudybių paplitimo duomenis. 2. Pateikti bendras jaunimo savižudybių problemas. 3. Ištirti Žemaitijos kolegijos studentų požiūrį į savižudybę ir linkusius į suicidinį elgesį asmenis. Kursinio darbo objektas - jaunų žmonių savižudybės. Raktažodžiai: savižudybė, jaunimas, socialiniai faktoriai, prevencija. 1. Pagrindiniai socialiniai faktoriai įtakojantys savižudybes Vienatvė. Savižudybės grėsmė ypač reali tiems, kurie gyvena vieni, atsiskyrę, prie nieko neprisirišę, neturintys pareigų, - visko, kas padėtų jiems išlikti gyviems. Dažniau tai būna vyresnio amžiaus žmonės. Vienišumas, pojūtis, kad esi niekam nereikalingas ar net našta kitiems, gali kilti ir kai šeimoje nėra santarvės, kai žmogus nesuprantamas, žeminamas. Šeimos statusas. Savižudybės rizika mažėja tokia tvarka: našlių (didžiausia), išsiskyrusių, viengungių, vedusių be vaikų, vedusių su vaikais (mažiausia). Ankstesni mėginimai nusižudyti arba savižudis giminėje – tai veiksniai, tarsi panaikinantys “draudimą” žudytis. Jeigu šeimoje yra buvę savižudžių, nesistengiama kovoti su savimi, pasiduodama įsitikinimui, kad tai – “šeimos likimas”. Pavyzdžiui, nusižudė ne tik E. Hemingway, bet ir jo tėvas, brolis, sesuo, anūkė. Tendencijas žudytis skatina pažįstamų arba reklamuojamų žmonių savižudybės. Kito elgesys gali ne tik išmokyti naujų elgsenos būdų, bet ir sustiprinti jau turimą polinkį į tam tikras reakcijas. Jaunimas ypač linkęs mėgdžioti, kopijuoti. Po jauno žmogaus savižudybės bendraamžių savižudybės rizika išauga 6–7 %, suaugusiųjų – 2–3 %. Senieji psichiatrai teigia: jeigu ligoninėje kas nors nusižudė, reikia laukti dar vienos savižudybės, taigi ir imtis visų atsargumo priemonių. Tyrimų duomenys rodo, kad pavyzdžiai veikia trejopai: 1) skatina pasirinkti tam tikrą nusižudymo būdą, t.y. pamėgdžioti; 2) skatina pasirinkti savižudybę kaip išeitį iš sunkios situacijos; 3) diegia požiūrį, kad savižudybė yra priimtinas problemų sprendimo būdas. 4) bedarbystė – savižudybės rizika padidėja 4-5 kartus. Socialinis statusas. Daugelyje šalių 3-8 kartus daugiau savižudybių pasitaiko tarp žemiausio sluoksnio žmonių. Lyginant profesijas, nustatyta didesnė stomatologų, medikų, vaistininkų, policininkų, teisininkų, meno žmonių, psichologų savižudybių rizika. Alkoholis – daugelyje šalių tai populiariausias piktnaudžiavimo objektas, sukelianti priklausomybę toksinė medžiaga, dėl kurios kyla įvairių sveikatos sutrikimų, nelaimingų įvykių, nusikaltimų, mirčių ir kt.. Gausus alkoholio vartojimas gali būti savižudiškas, o alkoholis vartojamas kaip nusižudymo priemonė. Vilniaus krašte atlikti tyrimai rodo, kad 55 % Vilniaus mieste nusižudžiusių vyrų buvo girti, o rajonuose tokių buvo net 70–90 %. Mažiausia trečdalis visų nusižudžiusių vyrų ir septintadalis moterų sirgo alkoholizmu. Integracijos sutrikimas. Dėl blogėjančių ryšių visuomenėje, kai žmogus atsiskytia nuo bendruomenės, socialinių grupių. 1.1. Savižudybė socialiniame lygmenyje (socialiniai faktoriai) Socialiniame lygmenyje savižudybes skatinančių prielaidų atsiradimas susijęs su visuomenės socialine integracija/dezintegracija. Kad visuomenė būtų stabili, būtina individo ir jo moralinių sąlygų harmonija. Savižudybių skaičius visuomenėje yra atvirkščiai proporcingas tos visuomenės integracijos optimalumui, nes suicidogeniškai veikia ne tik per maža, bet ir per didelė integracija. Visuomenėje veikia du pagrindiniai procesai – socialinė integracija ir socialinė reguliacija. Jei sutrinka šių procesų pusiausvyra, sustiprėja suicidogeninės tendencijos, padaugėja savižudybių. Jei silpnėja socialinė integracija, žmogus nebepriklauso bendruomenei, socialinėms grupėms, jis lieka vienas, jį apima prislėgta, apatiška būsena, nulemta perdėtos individualizacijos. Visuomenės integracija suteikia žmogui bendrumo jausmą ir patenkina jo pagrindinius psichologinius poreikius. Svarbiausi iš jų – saugumo, savo vertės ir bendrumo poreikis. 1.2. Savižudybių jaunimo tarpe ypatumai Paauglystė yra ypatingas amžius, kada žmogus ieško savęs, prieštarauja ne tik patiems artimiausiems, brangiausiems žmonėms, bet ir pačiam sau. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbu pasirinkimas: paauglys visada renkasi, jis visada dvejoja, abejoja, jį beveik visada lydi klausimas ką pasirinkti, pvz.: ar eiti į kasdieninį užklasinės veiklos užsiėmimą ar su įkalbinėjančiais draugais į kiemą. Būtent šiame gyvenimo periode labai svarbi draugų, bendraamžių įtaka. Nesiimant efektyvių intervencijos priemonių prieš anksti vaikystėje pasireiškiančius nežymaus elgesio, emocijų socialinio bendravimo sutrikimus, jie paauglystės laikotarpiu perauga į grėsmingus socializacijos sutrikimus, pasireiškiančius agresija prieš visuomenę (nusikalstamumas) arba prieš save (savižudybės, savęs žalojimas, naikinimas psichoaktyviomis medžiagomis). Nustatyta, jog apie 60 proc. linkusių žudytis paauglių serga depresija. Depresiją galima atpažinti iš nuotaikos ir elgesio, taip pat iš kalbos. Su depresija sietinas ir neįprastai agresyvus elgesys, miego sutrikimai, pablogėjęs mokymasis, sumažėjęs noras bendrauti, somatiniai nusiskundimai, energijos stygius, neįprastas svorio ir apetito pasikeitimas. Pastebėta, kad nors iš visų gyventojų tik 5 proc. vaikų nustatytas mokymosi sutrikimas, tarp žudytis linkusių paauglių tokių sutrikimų būta net 50 proc. Buvo nustatyta, jog viena iš galimų vaikystėje patirtų CNS veiklos sutrikimų pasekmių gali būti savižudiškas elgesys, taip pat ir kitos socialinės bei emocinės problemos. Daugelis atliktų tyrimų parodė, jog šeimos struktūra ir jos įtaka yra labai svarbus veiksnys jaunuolių savižudybėms ir savižudiškam elgesiui . Mokslininkai, tvirtindami, kad savižudybės yra užkrečiamos, turi įrodymų, kad jas tam tikra dalimi gali išprovokuoti spauda, kinas, televizija. Senas posakis, kad laikraščiu galima užmušti musę ir žmogų, atrodo, nepaseno. Žiniasklaidos aprašymai (labai emocingi, dramatiški, sensacingi) labiausiai veikia jaunimą ir žmones su psichikos problemomis. Manoma, kad savižudybės imitacijos tikimybė labiausiai priklauso nuo to, kaip apie jas rašoma, taigi vengti reikėtų ne pačių pranešimų apie savižudybes, bet tam tikro jų pateikimo ir vertinimo būdų, galinčių tapti savižudybės "užkratu". 1.3. JAUNIMO SAVIŽUDYBIŲ STATISTIKA Dėl kokių priežasčių paaugliai pasiekia tą beviltiškumo lygį? Nustatyta, kad paaugliai savižudžiai dažniausiai auga iširusiose ar nedarniose šeimose, jaučiasi nereikalingi. Paaugliai pergyveno ilgai trunkantį šeimos problemų kaupimosi istoriją, kuri dar pablogėjo, įžengus jiems į paauglystę.[...]Jaunam žmogui, pergyvenančiam nerimą, problemas, bandymas nusižudyti yra žūtbūtinis ir beviltiškiausias iš visos serijos bandymų susitvarkyti su gyvenimo problemomis.[14] Ypač veikia jaunimą besiformuojanti nuostata: savižudybė – tautos bruožas. Čia susiduriame su savotišku Verterio efektu. Vaikų savižudybės pagal lytį ir amžių Amžius Iš viso Mieste Kaime iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys Iš viso (0-17) 29 23 6 15 11 4 14 12 2 5-9 1 1 - - - - 1 1 - 10-14 4 3 1 2 1 1 2 2 - 15-17 24 19 5 13 10 3 11 9 2 2002 m. 2003 m. Amžius Iš viso Mieste Kaime iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys Iš viso (0-17) 20 17 3 10 9 1 10 8 2 5-9 - - - - - - - - 10-14 4 2 2 1 - 1 3 2 1 15-17 16 15 1 9 9 - 7 6 1 2004 m. Amžius Iš viso Mieste Kaime iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys Iš viso (0-17) 38 25 13 13 8 5 25 17 8 5-9 - - - - - - - - - 10-14 7 6 1 4 3 1 3 3 - 15-17 31 19 12 9 5 4 22 14 8 Vaikų savižudybės pagal lytį ir amžių 2002 m. Savižudybių skaičius 100 000 gyventojų Amžius Iš viso Mieste Kaime iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys Iš viso (0-17) 3,6 5,5 1,5 2,9 4,1 1,6 4,8 8,0 1,4 5-9 0,5 0,9 - - - - 1,3 2,6 - 10-14 1,5 2,2 0,8 1,2 1,2 1,2 2,1 4,0 - 15-17 14,2 22,1 6,0 11,7 17,8 5,5 19,0 30,3 7,1 2003 m. Amžius Iš viso Mieste Kaime iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys Iš viso (0-17) 2,5 4,2 0,8 2,0 3,5 0,4 3,5 5,5 1,4 5-9 - - - - - - - - - 10-14 1,5 1,5 1,6 0,6 - 1,2 3,2 4,1 2,2 15-17 9,5 17,6 1,2 8,3 16,3 - 11,9 19,8 3,5 2004 m. Amžius Iš viso Mieste Kaime iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys iš viso vyrai moterys Iš viso (0-17) 5,0 6,4 3,5 2,7 3,2 2,1 9,0 11,9 5,9 5-9 - - - - - - - - - 10-14 2,9 4,8 0,8 2,6 3,8 1,3 3,3 6,5 - 15-17 18,9 22,7 15,0 8,6 9,4 7,7 37,4 46,2 28,1 Demografinės statistikos skyrius 2005 11 11 [17] 2. SAVIŽUDYBĖS LIETUVOJE Norint efektyviai suteikti pagalbą į savižudybę linkusiam jaunuoliui, visų pirma būtina įžvelgti apie artėjančią savižudybę bylojančius ženklus elgesyje. Tokius ženklus išskiria A. Leenaars pabrėždamas, jog svarbu įvertinti tiek savižudybės riziką, tiek galimą jos letalumą . Apie savižudybę gali byloti: • Kalbos signalai (išsako, kad nori mirti, pasitraukti, amžiams užmigti ir pan.); • Mąstymo ženklai (tunelinis mąstymas); • Emocinės užuominos(beviltiškumas, bejėgiškumas); • Netikėti elgesio pokyčiai (interesų praradimas, mokymosi sunkumai ir pan.); • Gyvybei pavojingas elgesys (žaidimai ginklu bei kitais pavojingais daiktais, aukšti pastatai ir pan.); • Savižudiški užrašai – labai rimtas kalbinis signalas apie galimą savižudybę. Leenaars teigia, jog geriausia, ką galima padaryti, kai kieno nors elgesyje įžvelgiamas savižudybės pavojus – tai susidomėti, imti rūpintis ir suteikti pagalbą. Labai savrbu patikėti, pripažinti, kad jaunuoliui gali grėsti pavojus, žiūrėti į tai rimtai. Gali būti naudinga pasišnekėti su kitu žmogumi, pasitikslinti ar ir jam taip atrodo, nemažai informacijos galima gauti iš tėvų. Svarbu išlikti ramiems ir nepanikuoti, panika gali tik sustiprinti į savižudybę linkusio jaunuolio nerimą. Išklausyti, leisti jaunuoliui išsikalbėti, išsakyti savo jausmus. Svarbu parodyti savo asmeninį rūpestį, įtikinti jaunuolį, jog nepaliksite jo vieno su problemomis . Svarbu tinkamai informuoti moksleivius apie įvykį. Kitas žingsnis – pagalba mokyklos darbuotojams (skatinti bendradarbiavimą; informacijos apie savižudybę suteikimas; atsakomybės ribų pabrėžimas – mokytojai nėra atsakingi už savižudybės rizikos įvertinimą; padėti darbuotojams susitikti su profesionaliais psichikos sveikatos specialistais – esant reikalui). Kadangi daugeliui moksleivių savižudybė gali būti pirmasis sąlytis su mirtimi ji gali sukelti moksleiviams vidinius prieštaravimus ir nerimą, todėl būtina suteikti pagalbą mokiniams (individualios bei grupinės konsultacijos, normalus darbo ritmas, dėmesys padidintos rizikos grupės vaikams. 2.1. Savižudybių būdai Lietuvoje 1993-1997 ir 1998-2002 metais Moterys daug dažniau mėgina žudytis negu vyrai. Tačiau vyrų visose šalyse nusižudo daugiau nei moterų. Mano supratimu, moterys yra labiau integruotos į šeimą. O vyrai sunkiai adaptuojasi prie socialinės izoliacijos, sunkiai pritampa kolektyvuose. Beje, per pastaruosius 20 metų Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei moterų.[...] Daugumoje Europos Sąjungos šalių vyrų ir moterų savižudybių santykis yra 3:1. Eil.nr Savižudybės būdas 1993-1997 m. 1998-2002 m. Vyrai Moterys Abi lytys Vyrai Moterys Abi lytys Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. Abs.sk. Proc. 1. Nusinuodijimas kietomis ir skystomis medž. 190 2,7* 156 10,6 346 4,2 145 2,2* 123 9,0 268 3,4 2. Pasikorimas 6134 89,4* 1129 77,3 7263 87,3 5921 91,7* 1130 82,6 7051 90,1 3. Pasiskandinimas 37 0,5* 48 3,3 85 1,0 19 0,3* 28 2,0 47 0,6 4. Nusišovimas ir tyčinis susižalojimas 257 3,7* 7 0,5 264 3,2 181 2,8* 4 0,3 185 2,4 5. Nusižudymas aštriais daiktais 86 1,3 11 0,8 97 1,2 62 1,0 15 1,1 77 1,0 6. Nusižudymas nušokus nuo aukšto pastato,tilto 108 1,6* 88 6,0 196 2,4 77 1,2* 55 4,0 132 1,7 7. Nusižudymas kitais būdais 52 0,8 21 1,5 73 0,9 50 0,8 13 1,0 63 0,8 Iš viso 6864 100,0 1460 100,0 8324 100,0 6455 100,0 1368 100,0 7823 100,0 *p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!