„Emilija iš Laisvės alėjos” recenzija

“Emilija iš Laisvės alėjos” recenzija

Nuolatinė sovietinė priespauda, cenzūra, maisto trūkumas, baimė išreikšti mintis, slapti pasipriešinimai- tai kasdienybė Sovietų Lietuvoje. Net ir šiomis dienomis yra vengiama kurti meną, susijusį su šiais laikais. Yra išlikusi baimė kalbėti apie šiuos laikus, net ir baimė sudaryti klaidingą įspūdį žmonėms, kurie šių laikų nepragyveno. Sunku atskleisti tikrąjį žmonių gyvenimą, kasdienybę, su kuria reikėjo taikytis. “Emilija ir Laisvės alėjos” yra vienas iš filmų, kurie sėkmingai pavaizdavo sovietinės priespaudos Lietuvą, žmonių kasdienybę ir budančius “Kauno pavasario” neramumus.

2017 metų istorinė drama vaizduoja Lietuvą 1970-aisiais metais. Nors pagrindinė veikėja yra jauna aktorė Emilija, kitų žmonių išgyvenimai glaudžiai persipina su jos gyvenimu ir pačio filmo siužetu. Gavusi pakvietimą į Kauno dramos teatrą Emilija atvyksta į miestą, kur ji iškart patenka į jaunimo protestus prieš sovietinę okupaciją. Naivi, nepatyrusi mergina susiduria su tikrove, jai pradeda griūti idiliškos svajonės apie miestą. Jos suėmimas nulemia ir tolimesnius jos gyvenimo įvykius. Suimta mergina patenka į saugumiečio Leono rankas. Vyras tampa apsėstas Emilijos turima poezijos knyga, kuri jam primena apie išdavystę. Apimtas baimės ir paranojos vyras persekioja merginą, bijo susidurti su gyvenimo klaidomis. Atvykusi į teatrą mergina susiduria su nuskurdusiu teatru, taip jai žūsta iškeltos viltys apie meno didybę ir stebuklus. Kitas svarbus asmuo Emilijos gyvenime tampa teatro režisierius Marius. Jis paskatina Emiliją tobulėti, išeiti iš savo komforto ribų, visiškai atsiduoti teatrui. Režisierius, nors ir drąsiai siekia priešinti visuomenei, jo didingos spektaklių vizijos yra slopinamos cenzūros. Jam tanka iškeisti savo patriotinę dvasią į atsidavimą menui. Tikrasis susidūrimas su apribota visuomene Emiliją pasaktiną kovoti, preišintis nuolatinei cenzūrai ir priespaudai.

Filmo kulminacija tampa pastatyto spektaklio premjera. Nors ir sovietų valdžia bandė apriboti spektaklį, ištrinti Lietuvos vardą iš jo, naujų patirčių įgijusi ir subrendusi Emilija išdrįsta pasipriešinti. Atradusi savo balsą mergina drąsiai nepaiso pakeitimų spektaklyje- grąžina uždraustą kraują, simbolizuojantį sovietinės valdžios žiaurumą, drąsiai taria Lietuvos vardą. Toks viešas pasipriešinimas turi neigiamų pasekmių tolimesniam Emilijos gyvenimui- jai tenka palikti teatrą, bėgti iš Lietuvos. Bet būtent toks drąsus žingsnis sujudina lietuvius, sužadina viltį jų širdyse apie išsvajotą laisvę, tikėjimą geresne ateitimi. Ypač įsimintina akimirka- vieno iš aktorių iškelta Lietuvos trispalvė pro teatro langą spektaklio metu. Būtent toks pasipreišinimas skatina žmonių patriotiškumą ir tikėjimą, net ir skurdžiais ir bevilitškais laikais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!