Emigracijos tema literatūroje

Pradėdama kalbą, norėčiau apibrėžti sąvoką – emigracija. Paprastais žodžiais tariant, tai reiškinys, kai žmogus ar žmonių grupė keičia savo gyvenamąją vietą dėl tam tikrų priežasčių. Emigracija yra plačiai diskutuojama internete, televizijoje, spaudoje bei privačiuose žmonių pokalbiuose. Ši tema yra ypač aktuali šiandien, kadangi kasdien savo noru mūsų šalį palieka jauni, išsilavinę žmonės. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvą paliko maždaug ketvirtadalis tautos. Vykstant globalizacijai, šis žmonių, norinčių išbandyti laimę svetimuose kraštuose ieškant geresnių gyvenimo sąlygų, skaičius vis didėja. Taigi vyksta savanoriška ekonominė emigracija, tačiau tai ne vienintelė jos rūšis. Kitiems gali tekti patirti priverstinę emigraciją, kitaip tariant – tremtį. Antrojo pasaulinio karo metu ir pirmaisiais pokario dešimtmečiais lietuvių tauta patyrė genocidą – vyko masiniai žmonių trėmimai, vykdomi nacių ir sovietų. Naciai trėmė į koncentracijos stovyklas, o sovietinė valdžia į Sibirą. Vienokią ar kitokią emigraciją teko patirti ir ne vienam lietuvių literatūros atstovui, palikti gimtinę ir gyventi svetur. Ši skaudi patirtis paliko pėdsaką jų kūryboje. Tad šiandien savo kalboje bandysiu argumentuotai pritarti nuomonei, kad priverstinė arba savanoriška emigracija bei susidūrimai su svetimomis kultūromis padeda ugdyti rašytojo meninį talentą.
Visų pirma, emigracija, kaip jau minėta, labai stipriai paveikia išeivijos kūrėjus emociškai. Analizuojant išeivijos poeziją, neįmanoma nepastebėti autoriaus, kuris buvo ištremtas ne į Sibirą, o į lagerį. Balys Sruoga nuo vaikystės buvo išsimokslinęs. Gimęs turtingų ūkininkų šeimoje, buvo skatintas mokytis. Būdamas 7 metų pradėjo mokytis mokykloje, vėliau – gimnazijoje. Besimokydamas Panevėžyje priklausė aušrininkų draugijai, buvo jos lyderiu. Būdamas 16 metų pradėjo spausdinti savo kūrinius įvairiose žurnaluose. Balys Sruoga mokėsi Petrogrado, dabar Sankt Peterburgo universitete, vėliau – Maskvoje, tačiau į Carinę Rusiją atėjus tamsiems laikams ir po bolševikų perversmo buvo priverstas grįžti į Lietuvą nebaigus mokslų. Kiek vėliau tęsė mokslus Vokietijoje, Miuncheno universitete. Sugrįžus atgal į tėvynę dirbo mokytoju, vėliau dirbo Vytauto Didžiojo universitete. 1930 metais pasireiškė kaip dramų kūrėjas. 1943 metais, užklupus Vokiečių okupacijai, poetas buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!