Elenos Baliutytės „Antano Venclovos literatūros kritikos“ analizė

Elenos Baliutytės „Antano Venclovos literatūros kritikos“ analizė

Nagrinėjant literatūros mokslinį darbą svarbu iš anksto nusistatyti analizės aspektus, tačiau vien jais neapsiriboti, paliekant galimybę plėsti tyrimo lauką ieškant naujų temos objektų, ieškant naujų ižvalgų, kurios leistų į darbą pažvelgti nauju kampu. Pasirinktas Elenos Baliutytės straipsnis yra tokia kelionė, kurioje aiškiai atsispindi pačios autorės žinios ir analizės sistema, tačiau turima patirtis ir nusistatymai neužgožia tyrimo objektyvumo. Sužavi autorės erudicija, kuri leidžia palikti ideologines nuostatas užnugaryje ir nevaržomam visuomeninių dogmų atvirai žvelgti į moksliniame darbe nagrinėjamus kūrinius siejant juos istoriniu kontekstu.

Humanitarinių mokslų daktarė Elena Baliutytė straipsnyje nagrinėja Antano Venclovos literatūros kritiką publikuotą pirmosios Lietuvos Respublikos ir sovietinės okupacijos laikotarpiais. Kaip anotuoja pati autorė, darbu siekiama apibūdinti Antano Venclovos estetines pažiūras, kritikos metodologiją, taip pat kreipiamas dėmesys į istorinį įvykių kontekstą lėmusį analizuojamų tekstų raidą. Tiriamųjų darbų autorius Antanas Venclova – Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, aktyvus tarybinis politikos veikėjas. Autorė pabrėžia, kad norėdama parodyti, kad Antanas Venclova prieš tapdamas „įsitikinusiu kairiuoju“ ir realizmo estetikos pasiekėju buvo „formalistas“ kritikoje ir ekspresionistas kūryboje. Tai grindžia literatūros veikalų ideologine raida, pokyčius sieja su istoriniu kontekstu (naudoja ir sociologinius tyrimo metodus). Šiuo aspektu Antano Venclovos darbų pokyčiai siejami su bendromis tendencijomis vyravusiomis XX a. 3-ojo deš. pab. ir 4-ojo deš. pradžios lietuvių kritikų veikaluose. Didelis dėmesys istoriniam kontekstui skiriamas ir apžvelgiant į Antano Venclovos kartos rašytojų skilimą pagal ideologines ir estetines nuostatas (Vienoje remiamasi neokatalikybės idėjomis, renkamasi modernizmo estetiką, kūryboje svarbi intuicija, iracionalumas, akcentuojamas individualumas, kitoje vyravo nusistatymas prieš subjektyvuma ir psichologizmą („kairieji literatai“), svarbus sovietine ideologija persmelktas avangardizmas). Manau, kad tokia išsami konteksto analizė yra svarbi norint suprasti nevienareikšmį Antano Venclovos ideologinį nusistatymą. Elenos Baliutytės tekste ir akcentuojamas pozicijos dviprasmiškumas: viena vertus Antano Venclovos „įtikėjimas“ kairiaisiais reiškė nacionalinės tapatybės išsižadėjimą, tačiau naudodamasis komunistų partijos nario teikiamomis privilegijomis savo publikacijomis populiarino ir į lietuvių kalbą vertė pasaulyje vertinamą ir pripažintą literatūrą. Elena Baliutytė nebando „išteisinti“ Antano Venclovos pasirinkimo būti aktyvia sovietinės sistemos dalimi, tačiau atkreipia dėmesį, kad keli žmogaus gyvenimo faktai negali atskleisti subtilaus bandymo laviruoti sudėtingu istoriniu laikotarpiu. Objektyvus vertinimas nagrinėjant dabartinės visuomenės nepripažintus ar smerkiamus autorius dėl jų politinių įsitikinimų labai svarbus norint profesionaliai ištirti literatūrinius reiškinius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!