Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“ - ištraukos analizė

Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“ ištraukos analizė Antanas Škėma – XX a. lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Stambiausias jo kūrinys yra intelektualinis psichologinis romanas „Balta drobulė“, kuriame svarbiausias yra žmogaus vidus. Pirmasis ištraukos sakinys :“Tvarka“ parodo, kad romano herojui Antanui Garšvai jo vidinė būsena ir mintys atrodo normalios ir įprastos. Nuo kitų viešbučio darbuotojų Garšva skiriasi tuo, jog yra poetas. Į pasaulį jis žvelgia kitaip, savaip viska supranta ir vertina. („Mano akys – žiūronai, pro kuriuos žiūrima atvirkščiai“). Sakinys „Pasaulis nutolsta ir išryškėja“ parodo tą skirtingą poetų ir nepoetų pasaulėžiūrą. Mums įprasta, kad daiktams nutolus jie nublanksta, tačiau poetas tam prieštarauja. Jis nori parodyti, kokia didelė gali būti vaizduotės galia:“<...>galiu priversti akmenį dainuoti<...>“. Didelę įtaką poeto kūrybai turėjo išeivijos gyvenimas JAV. „<...>ant dangoraižio stogo<...>“. bet net ir būdamas toli nuo tėvynės, nepamiršta jos „<...> lietuviškąją paskenduolę jam atveda <...> kaukai <...>“. Kaukai – tai lietuvių liaudies mitinės būtybės, o paskenduolė – tai A. Vienuolio kūrinio „Paskenduolė pagrindinė veikėja. Antanas Garšva – tikintis žmogus, katalikas. Bet jo požiūris į tikėjimą, ypač katalikus, yra ironiškas. Tai matome iš šio sakinio :“Šventasis Antanai, padovanok mudviem kelnytes, juk tu šventasis.“ Požiūris, jog šventais gali viską tarsi suteikia Garšvai vilties, jog viskas yra įmanoma. Netgi sugrįžti į vaikystę ar turėti visas mylimąsias: Jonę, Ženią ir Eleną. Tai įmanoma tik mūsų svajonių pasaulyje, vaizduotėje, bet ne realybėje. Antroji pastraipa dar kartą parodo ironišką požiūrį į krikščionybę ir apskritai į tikėjimus, jų įvairovę, bet tuo pačiu nustebina Garšvos vaizduotė. Kristus – katalikų dievas, o Buda – musulmonų. Šiais , atrodytų nesulyginamais dalykais, norima parodyti, kad nors simboliai ir dievai skiriasi, bet pats tikėjimas lieka toks pats. Trečiojoje pastraipoje pakartojamas pirmasis ištraukos sakinys: Tvarka“. Tai skamba lyg nuraminimas, noras įtikinti save, jog viskas yra normalu. Garšva viską laiko savyje, neišsipasakoja aplinkiniams, bet nemano, kad tai keista. Jis galvoja, jog tai yra normalu ir įprasta. Bet nesiruošia gyventi taip kaip visi. „Nepaisysiu užpatentuotos realybės“. Toliau tekste kalbama apie tikėjimą, bet ne apie katalikybę, o apie stačiatikius (įstrižas kryžius yra stačiatikių simbolis). Tikėjimas ir viltis, kad net ir po mirties viskas bus gerai, parodo, jog Garšva nebijo mirties, tiki pomirtiniu gyvenimu, bet tarsi negali apsispręsti, kuris tikėjimas tikrasis. Paskutinė pastraipa yra tarsi prieštaravimas visiems prieš tai išsakytiems Garšvos pamąstymams apie katalikybę ir tikėjimą. Alogizmas „Nužudyti gailestingiausia“ parodo Garšvos žiaurumą, nenorą suprasti realybę. Jis gyvena savo susikurtame iliuzijų pasaulyje. Garšva tarsi pamerkia save amžinai kančiai. „Sudeginti gyvą“. Šis sakinys asocijuojasi su pragaru, skausmu. Ir Garšva pats tai pasirenka, pats save nuteisia. Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ žmogus grumiasi su meilės, blogio ir gėrio, mirties ir amžinybės problemomis, bet šią kovą pralaimi. Romanas pasižymi unikalia sakinio struktūra. A. Škėma mėgsta įvairaus ilgio sakinius, tokiu būdu jis sukuria lyrinio subjekto chaotiškas mintis ir nuoseklų kelią beprotybės link. 12a klasės mokinės Dovilės Olbutaitės

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!