Elektroninės prekybos ypatumų tyrimas vartotojų elgsenos požiūriu

Įvadas Per pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje įvyko didelių pokyčių. Per tuos kelis dešimtmečius interneto teikiamos galimybės labai palengvino gyventojų kasdienių darbų atlikimą. Pasitelkiant interneto pagalbą yra atliekamos tokios užduotys kaip banko sąskaitų administravimas, apmokėjimai už preke ir paslaugas taip pat norint pirkti ir parduoti. Užpildytos rinkos taip pat kaip pramonės šakos tapo prieinamos elektroniniam verslui. Elektroninis verslas dabar yra vienas iš perspektyviausių ir sparčiausiai besikeičiančių verslo formų, kuri žada ilgalaikį bendravimą su klientu, glaudesnius ir glaudesnius ryšius su juo. Prie viso to prisideda ir išmatuojama kliento vertė, gaunamas pelningumas bei naujų kanalų galimybės. Elektroninis verslas yra unikalus reiškinys, nes jis gali atsirast, bet kur r bet kada. Informacinių sistemų galimybės leidžia žmonėms kontaktuoti tarpusavyje, pirkti ir parduoti, sudaryti įvairius verslo sandorius. Deja, vien noro padedamas elektroninis verslas plėtotis galimybės neturi. Kaip ir bet kokiame kitame versle taip ir šiame norint gauti pelno reikia pritraukti vartotojus. Įmonės samdo įvairiausius rinkodaros srities specialistus, galinčius prognozuoti kaip reaguos potencialūs pirkėjai ir kokia bus kuriamo verslo ateitis. Visa tai susiveda į vieną sąvoką – vartotojų elgsenos tyrimą. Tirti vartotojų elgseną yra svarbu , kad būtų galima kurti koreguotos rinkodaros kompleksą geriausiai atitinkantį vartotojų lūkesčius. Tai ypatingai svarbu produkto pozicionavimui rinkoje, jos segmentavimui bei naujų prekių kūrimui. Tyrimo objektas – vartotojų elgsena perkant internetinėje erdvėje. Tyrimo tikslas – išanalizuoti vartotojų elgseną perkant prekes ir paslaugas internetinėse parduotuvėse. Kad pasiekti šio tikslo išsikėliau tokius darbo uždavinius: • susipažinti su elektroninės prekybos sąvoka ir išanalizuoti elektroninės prekybos sudedamąsias dalis; • apžvelgti vartotojų elgsenos ypatumus lyginant tradicinę ir elektroninę rinkas; • ištirti vartotojų elgsenos elektroninėje aplinkoje subtilybes. Darbas susideda iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės (tyrimo). Teorinė (aprašomoji) dalis buvo rašoma remiantis Vytauto Sūdžiaus bei Linos Sodžiutės darbais, statistikos departamento pateikiamais duomenimis. Antroji dalis – praktinė. Joje aprašomas vartotojų elgsenos tyrimas remiantis apklausų metu surinktais anketiniais duomenimis. Elektroninis verslas Internetas suteikė galimybę atsirasti elektroniniam verslui. Šis išradimas sukėlė perversmą versle suteikdamas atvirumą, neribotas galimybes gauti ir keistis informacija, tradicinių prekių vietą pradėjo užimti informacijos industrijos prekės. Pagrindinėmis eksportuojamomis prekėmis tampa žiniomis pagrįstos paslaugos. Elektroninis verslas taip pat padėjo kurti naujas, gerai apmokamas darbo vietas ekonomiškai pažengusiose valstybėse. Teoriniuose darbuose, populiarioje literatūroje ir net įvairių šalių teisės aktuose elektroninio verslo sąvoka traktuojama labai skirtingai: • Elektroninis verslas apibrėžiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas tinkle; • Elektroninis verslas – tai verslo operacijų atlikimas ir įmonės veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje; • Tai įmonės darbuotojų, pirkėjų tiekėjų ir verslo partnerių sąveikų automatizavimas apimantis tiek įmonės vidinius tiek išorinius tarp įmonės vykdomus procesus. (Paliulis N. Ir kt. 2007, p. 124-125.). Elektroninis verslas – tai verslas, kuriame informacinių technologijų infrastruktūra naudojama verslo efektyvumui didinti ir sukurti pagrindą naujiems produktams ir paslaugoms. Elektroninis verslas susideda iš: • EC – elektroninės komercijos kuri susideda iš tokių komponentų kaip pirkimas, pardavimas, tiekimas paskirstymo kanalai ir paslaugos; • BI – verslo įžanga, kuri apibūdina informaciją apie konkurentus, rinkas, vartotojus ir kitus legaliais metodais visiems prieinamoje informacinėje erdvėje surinktus duomenis; • CRM – santykių su klientais valdymas, apimantis verslo, individualių klientų išlaikymą naudojant strategijas, kurios užtikrina lojalumą jų veiklai, jos produktams ar paslaugoms. • SCM – tiekimo grandinės valdymas, kuris apima tiekimo kanalus, valdymą ir leidžia efektyviai pristatyti prekes pirkėjui; • ERP – įmonės išteklių formavimas, kuris reiškia įmonės pagrindinės veiklos (užsakymo apskaitos, pirkimų atsiskaitymų, atsargų valdymo, finansų ir kt.) ir su ja susijusios informacijos integravimą. (Davidavičienė V. ir kt. 2009, p. 16.). Iliustruotą elektroninio verslo sandarą galima išreikšti formule: E. verslas = EC + BI + CRM + SCM + ERP Vertinant atliktą elektroninio verslo ir elektroninės komercijos tarpusavio ryšio analizę, reikia atsižvelgti į tai, jog, nors elektroninė komercija yra trakuojama kaip elektroninio verslo sudedamoji dalis, tačiau ji taip pat gali egzistuoti ir tradicinio verslo terpėje, kuomet elektroninėje terpėje vykdomos tik pirkimo-pardavimo transakcijos, o visi kiti procesai vykdomi tradiciniais metodais. Tokia situacija yra dažna įmonėms pradedant diegti elektroninio verslo sprendimus, kadangi dauguma atvejų transakcijų perkėlimas į elektroninę terpę tampa pradiniu verslo transformavimo į elektroninį verslą etapu, kuris tapatinamas su kritiniu diegimo etapu, galinčiu charakterizuoti laukiamą elektroninio verslo naudą įmonei. (Ekonominiai ir statistiniai tyrimai. 2005, p. 18). Elektroninė komercija Elektroninės komercijos sąvoka apibūdinama bendrai, atskleidžiant jos esminius bruožus ir ypatumus, išskiriat jos skirtumus lyginant su prekyba realioje erdvėje. Kalbant ir analizuojant elektroninę komerciją mažai dėmesio skiriama jos sąvokos suformulavimui. Todėl tikslinga pateikti bent kelis elektroninės komercijos apibrėžimus. Nepaisant to, kad įvairių autorių elektroninės komercijos apibrėžimai yra skirtingi, tikslinga juos tarpusavyje palyginti ir praplėsti elektroninės komercijos suvokimo ribas: • Elektroninė komercija – tai naujos formos prekyba prekėmis ir paslaugomis, atliekama internetu, bendraujant su pirkėju ar klientu ir pardavėju ar paslaugų tiekėju elektroniniu būdu (Balabanov I. T., 2001, p. 190-191.); • Elektroninė komercija – tai aktyvaus verslo vaisius, kai procesai vyksta naudojant skaitmeninius ryšių tinklus (N. Vukan, 2003, p. 25.); • Elektroninė komercija (Evod I., 2002.): a) kaip ryšys (angl. communication) – prekių, paslaugų, informacijos perdavimo ir pardavimo bei mokėjimų per interneto tinklą galimybė; b) kaip sąveika (angl. interface) – tai komercinių įmonių ir vartotojų, taip pat komercinių įmonių ir vartotojų skirtingų formų sąveika; c) kaip verslo procesas (angl. business process) – tai veikla, susijusi su komercija, elektroninių įrenginių ir tinklų palaikymu. Procesų (gamybos, logistikos, pardavimų, ryšių su vartotojais) reguliavimas ir valdymas naudojant tuos pačius įmonių ir vartotojų procesų palaikymo ir reguliavimo tinklus; d) kaip tiesioginis darbo rėžimas (angl. online) – tai elektroninė aplinka, leidžianti įsigyti ir parduoti prekes bei paslaugas; e) būdas surasti dominuojančią informaciją apie prekes ir paslaugas, jų kokybes, klientų ir specialistų atsiliepimus, naujoves; f) kaip struktūra (angl. stucture) – tai pačių įvairiausių informacijos šaltinių naudojimas: duomenų, teksto, tinklapių, interneto telefonu bei interneto namų vaizdo; g) kaip pasaulinio tinklo siūloma rinka (angl. market); • Elektroninė komercija – tai veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus – ir vykdomos naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiant elektroniniais duomenų pranešimais (pagal Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojantis ryšio priemones, taisykles); • Elektroninė komercija – santykių su ūkinių, nacionalinių ir tarptautinių sandorių sudarymu elektroniniu būdu, rūšis: apimantį pirkėją, pardavimą, užsakymus, konsultavimą, tiekimą, reklamą, įvairius susitarimus bei įvairias bendravimo formas; • Elektroninė komercija – prekių, paslaugų ar informacijos pirkimo, pardavimo ar pasikeitimo per kompiuterių ir kitus tiesioginius elektroninius tinklus, įskaitant ir internetą, procesas (Turban E. ir kt., 2006, p. 4.). Elektroninė komercija būdama sudedamąja verslo dalimi, apibūdinama kaip prekybinių santykių forma, kurioje tarpusavyje susijusios šalys sąveikauja elektroniniu būdu, naudodamos informacines technologijas. Elektroninės komercijos objektas – visų ūkinių, komercinių, finansinių ir atsiskaitymo santykių, susijusių su tarptautinių, vietinių ir vidinių sandorių sudarymu, vykdymu ir kontrole, visuma, palaikoma moderniomis ryšio priemonėmis. Elektroninė virtuali erdvė gali būti artima idealiai aplinkai, kurioje paklausa ir pasiūla gali tiksliai atitikti vien kita ir kai konjunktūra lemia kainą. Elektroninės komercijos modeliai Kaip ir tradicinei taip ir elektroninei komercijai būtina infrastruktūra, nes elektroninė komercija apima įvairias informacijos judėjimo bei sąveikos sferas. Verslo modeliai yra bene plačiausiai aptarinėjamas ir mažiausiai apibrėžtas elektroninio verslo aspektas. Verslo modelis – tai verslo organizavimo būdas, kurį taikydama įmonė gali efektyviai organizuoti savo veiklą. Verslo modelio pasirinkimas turi įtakos kompanijos veiklos pelningumo didėjimui augant pajamoms ir mažėjant sąnaudoms. Taip pat elektroninio verslo modelis išreiškia naudą klientams ir gali būti laikomas verslo organizavimo priemone, jungiančia technologijos plėtrą ir vertės sukūrimą. (Davidavičienė V. ir kt. 2009, p. 26). Elektroninio verslo modeliai tradiciškai klasifikuojami pagal jame dalyvaujančias suinteresuotas grupes (2 lentelė). Lentelė 1. Elektroninio verslo modeliai. Šaltinis: Coppel (2000). Vyriausybė Verslas Vartotojas Vyriausybė Vyriausybė (G) -Vyriausybei(G) G2G Pvz. koordinavimas Vyriausybė (G) –Verslui (B) G2B Pvz. informacija Vyriausybė (G) –Vartotojui (C) G2C Pvz. informacija Verslas Verslas (B) – Vyriausybei (G) B2G Pvz. mokesčių mokėjimas Verslas (B) – Verslui (B) B2B Pvz. elektroniniai sandoriai Verslas (B) – Vartotojui (C) B2C Pvz. elektroniniai sandoriai Vartotojas Vartotojas (C) –Vyriausybei (G) C2G Pvz. mokesčių mokėjimas Vartotojas (C) – Verslui (B) C2B Pvz. kainų palyginimas Vartotojas (C) –Vartotojui (C) C2C Pvz. aukcionai Modelis verslas-verslui (B2B) aprėpia įmonių tarpusavio bendradarbiavimą elektroninėmis priemonėmis. 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę įmonė elektroniniu tinklu gali susisiekti su savo tiekėjais, pasikeisti dokumentais, užsisakyti prekes bei atsiskaityti už jas. Šis didmeninis elektroninio verslo modelis leidžia įmonių informacines sistemas sujungti su elektroninio verslo sistemomis. Tokia elektroninė komercija veikia vadovaujantis elektroninės informacijos mainų (EDI - tai elektroninis duomenų perdavimas struktūrinių žinučių pavidalu sutartiniame formate tiesiogiai iš vienos kompiuterinės sistemos i kitą) (http://vz.lt/straipsnis/2009/01/19/EDI_sistema_mazina_klaidas_ir_islaidas) protokolu per privačius ir tam suskurtus tinklus. Šis modelis leidžia padidinti konkurenciją, atsižvelgti į vartotojo reikmes, taupyti išteklius, mažinti išlaidas. Taip pat tai suteikia naujų verslo galimybių. Modelis verslas-vartotojui (B2C) daugiausia nusako elektroninę mažmeninę prekybą. Pagrindinis šio modelio veikimo principas suteikti savo esamam ir būsimam klientui visą prieinamą informaciją apie produktus bei paslaugas, pasiūlyti patogų atsiskaitymo būdą. Vienas ryškiausių B2C modelio pavyzdžių – elektroninė parduotuvė. Taip pat šiam modeliui priskiriamos ir šios veikimo sritys: • informacinės paslaugos; • nemokamų paslaugų tiekėjai; • pirkimų agregatoriai; • virtualios universalios parduotuvės; • paieškos varikliai; • rekomendacijų sistemų modelis; • virtualios bendruomenės kūrimo modelis. Šio modelio privalumai: laisvas geografinis pasirinkimas, personalizavimas pagal vartotojo poreikius, kokybė, greitas atsakymas, žemesnės kainos bei nauji produktai ir paslaugos. Vartotojas-vartotojui (C2C). Šis modelis apima elektroninius vartotojų tarpusavio santykius. Pagrindinis šio modelio principas – ne tik suteikti lengvą ir greitą būdą pirkti, bet ir pačiam parduoti produktus bei paslaugas. Kaip pavyzdį galima pateikti vieną sėkmingiausių projektų – aukcionų svetainės (www.ebay.com) gyvavimą. Tai vien didžiausių žmonių srautą pritraukiančių interneto svetainių pirkėjus ir pardavėjus sutraukianti į vieną didelę bendruomenę. Tai pats priimtinausias modelis paprastiems interneto naršytojams. (Blažauskas T., Keršienė V., Šimanauskienė V. 2004, p. 27-33). Informacija gali keistis skirtingų kontinentų, skirtingų rasių ir religijų žmonės. (Bakanauskas A., Liesomis V. 2008, p. 35). Vyriausybė-vyriausybei G2G modelis apima valstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą naudojant informacines technologijas. Modelis nukreiptas į valdžios ir elektroninių viešųjų paslaugų sferą. (Davidavičienė V. ir kt. 2009, p. 30). Modelis naudojamas koordinavimui. Modelis vyriausybė-verslui G2B nusako elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. (Paliulis N. ir kt. 2007, p. 134). Tai ne tik prekių ar paslaugų pirkimas, bet ir vyriausybės įvairios informacijos suteikimas. Šie modeliai ir atskiros jų dalys vyrauja ne tik pasaulinėje elektroninio verslo rinkoje. Lietuvoje taip pat veikia šie modeliai arba atskiros jų dalys. Elektroninės komercijos dalyviai (Sodžiutė L., Sūdžius V. 2003, p. 12.): • gamintojas, tiekėjas paslaugų tiekėjas ar prekių pardavėjas – informacijos apie siūlomas prekes ir paslaugas jų įsigijimo, mokėjimo garantijas, aptarnavimo, draudimo ir kt. sąlygas teikėjas; • pirkėjas ar klientas, norintis ir turintis galimybę naudotis elektroninėmis paslaugomis; • bankas, aptarnaujantis prekių pardavėją ar paslaugų teikėją; • bankas aptarnaujantis pirkėją ar klientą; • interneto ir elektroninės komercijos operacijų vykdytojai ir paslaugų teikėjai; • prekių, medžiagų, įrangos atsakingi saugotojai (sandėliai, terminalai, kito parduodamų vertybių saugojimo ir ekspedijavimo vietos); • kiti su elektronine komercija susiję dalyviai: investuotojai, fondų lankytojai, įgaliotojai ir įgaliotiniai, muitinės, kontrolės, statistikos, mokesčių tarnybos. Kaip pagrindinius rinkos dalyvius – vieni perka kiti parduoda – galima įvardinti namų ūkius, verslo įmones, valstybines institucijas, biudžetines įstaigas, atskirus vietinius gyventojus ir svečius. Visi vartotojai, kurie naudojasi ir nesinaudoja elektroninės komercijos paslaugomis, kiek kitaip vertinami ir klasifikuojami, nei tai iki šiol darė rinkodara. (Sodžiutė L., Sūdžius, V., 2006, p. 200). Vartotojai pagal gyvenimo laikotarpį. Pasak, kompanijos „McKinsey“ analitikų, interneto vartų (portalų) planuotojai turėtų atkreipti dėmesį ne į potencialaus vartotojo pajamas ar technologinį išprusimą, o į tai, kokiam amžiaus tarpsniui jis priklauso. Kompanijos analitikai ištyrė 5 skirtingas gyventojų grupes pagal gyvenimo laikotarpį: • priklausomus vartotojus (jaunus ir nedirbančius; moksleivius bei studentus); • nepriklausomus vartotojus (jaunus ir dirbančius, tačiau vaikų dar neturinčius); • naująsias šeimas (jaunus profesionalus, auginančius vaikus); • įsitvirtinusias šeimas (vyresnius nei 35 metų, tačiau dar namuose auginančius vaikus); • brandžias šeimas (pagyvenusius vartotojus, kurių vaikai jau savarankiški ir kartu negyvena) (Sodžiutė L. ir kt., 2006, p. 196). Plačiausiai taikomos elektroninio verslo organizavimo formos Elektroninė komercija yra ganėtinai plati sąvoka, todėl kad lengviau suprasti jos paskirtį ją galima išskaidyti į skirtingas formas, tokias kaip elektroninė parduotuvė, e. pasažas e. marketingas, e. projektų vadyba, e. aukcionai, e. logistika ir kitas. (Paliulis N. ir kt. ir kt. 2007, p. 166). Elektroninė parduotuvė Elektroninė parduotuvė – tai prekių katalogų ir paslaugų pateikimas internete, skirtas prekėms ir paslaugoms parduoti interneto vartotojams. Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesnę, nes elektroninė prekyba palengvina žmonių bendradarbiavimą. (http://www.adme.lt/q/Elektronin%C4%97%20parduotuv%C4%97). Tradicinės ir elektroninės parduotuvės skirtumai (Davidavičienė V. ir kt. 2009, p. 189): Lentelė 2. Tradicinės ir elektroninės prekybos palyginimas. Šaltinis: V. Davidavičienė ir kt. Elektroninis verslas. (2009). Tradicinė parduotuvė Elektroninė parduotuvė Prekybos salė Virtuali parduotuvė Pirkėjo vaikščiojimas po prekybos salę ir prekių apžiūrėjimas Tinklapių peržiūra Individualus pirkėjo konsultavimas Pirkėjas konsultuojamas per kompiuterių tinklą arba telefonu Prekės išrinkimas Prekės išrinkimas Prekės užsakymas Prekės užsakymas Sąskaitos išrašymas Sąskaitos persiuntimas per kompiuterinius tinklus Apmokėjimas parduotuvės kasoje arba kortele Sąskaitos apmokėjimas per kokią nors elektroninių mokėjimų sistemą Tradicinės prekybos perkėlimas į interneto tinklą daro ją lankstesnę, nes tai palengvina žmonių bendravimą. Pastebėta, kad interneto tinklapiai bei elektroninės parduotuvės padeda pritraukti papildomų klientų ir į įprastas parduotuves. (Paliulis N. ir kt. 2007, p. 167, 168). E-parduotuvės yra realių parduotuvių analogai, kur galima pamatyti prekes, gauti jų išsamų aprašymą. Prekės tokiose parduotuvėse yra tarsi išdėliotos "vitrinoje”. Norint tokiose parduotuvėse nusipirkti prekes, tereikia užpildyti pirkėjo registracijos ir pirkimo anketą bei atsiskaityti mokėjimo kortele. (http://www.adme.lt/q/Elektronin%C4%97%20parduotuv%C4%97). Elektroninis skelbimas Elektroniniai skelbimai panašūs į skelbimus spaudoje. Čia taip pat skelbiama, kas perkama, parduodama ar keičiama, nurodant svarbiausius produkto parametrus, kainą ir būdą, kaip galima susirasti pirkėją ar pardavėją. (Paliulis N. ir kt. 2007, p. 169). Elektroninė birža Elektroninė birža arba elektroninės biržos technologija – tai interaktyvi prekyba vertybiniai popieriais. Ji leidžia investuotojui gauti rinkos informaciją per realų laiką ir siųsti vertybinių popierių pardavimo arba pirkimo užsakymus savo brokeriui naudojantis kompiuteriu, o ne perduodant telefonu. Elektroninės biržos pranašumai (Davidavičienė V. ir kt. 2009, p. 190): • Galima parduoti bet kokius standartizuotus gaminius; • Mažos pirkimo ir pardavimo išlaidos; • Greitas sandorių sudarymas; • Realiuoju laiku suteikiama daugiau informacijos; • Birža veikia visą parą, todėl sandus galima sudaryti bet kuriuo paros metu; • Užtikrinamas šalių anonimiškumas; • Padeda plėsti teikiamų paslaugų įvairovę. Elektroninis aukcionas Pasak viešųjų pirkimų tarybos elektroninis aukcionas – tai kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų pasiūlymo elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybes pasiūlymus išdėstyti eilės tvarka. (http://www.vpt.lt/admin/uploaded/2011/mokymai/ELEKTRONINIS%20AUKCIONAS09-13.pdf). Interneto dėka, vartotojas vienu metu gali dalyvauti keliose elektroninėse varžytinėse, kurios vyksta tiesiogiai. Elektroniniai aukcionai siūlo labai platų prekių pasirinkimą pradedant kolekcionuojamomis (senoviniais dirbiniais, antikvariatu ir pan.) prekėmis ir baigiant bendresne produkcija, tokia kaip nekilnojamasis turtas, kompiuteriai, bilietai. (Paliulis N. ir kt. 2007, p. 168, 169). Pagrindinis trūkumas yra tai, kad kol kas e. aukcionai orientuoti tik į verslas-vartotojui modelį, kas neleidžia bendradarbiauti įmonėms. (http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20110709_152452-55605/DS.005.1.01.ETD). Kitos elektroninės paslaugos Be prekių pirkimo internetinėje erdvėje, egzistuoja ir paslaugų pardavimas. Štai kelios pagrindinės paslaugos, kurias galima įsigyt pasitelkus internetą (N. Paliulis ir kt. 2007, p. 169, 170): • Draudimas; • Nekilnojamojo turto operacijos; • Leidybos paslaugos; • Banko paslaugos. Vartotojų elgsena Vartotojai yra pagrindiniai organizacijos naudotojai. Juos galima laikyti gyvybiškai svarbiais organizacijai. Priimdami sprendimus pirkti vartotojai lemia organizacijos pelningumą bei pardavimus. Dėl šios priežasties organizacijos privalo puikiai išmanyti vartotojų poreikius, savybes, vartotojų elgsenos tendencijas bei vienokį ar kitokį elgesį lemiančius veiksmus. Vartotojų elgsena nagrinėja individų veiklą, susijusią su vartojimu. Siekiant patenkinti savo asmeninius poreikius vartotojo elgsena taip pat tiria priežastis skatinančias vartotojus pasirinkti ir įsigyti, vartoti ar atsisakyti gaminio ar paslaugos. Vartotojo elgsenos svarbiausia ašis – vartotojas. Nuo pat pradžių tiriant visą vartotojų elgsenos mokslą buvo siekiama paaiškinti vartotojo elgsenos prielaidas bei principus. Labiausiai įsigilinti į vartotojų poreikius bei poreikių tenkinimą lemiančius veiksmus reikėjo rinkodaros specialistams tam, kad galėtų užtikrinti sėkmingą ir perspektyvų organizacijos funkcionavimą. (Urbanskienė R. ir kt. 2000, p. 9.) Yra pateikiama keletas vartotojų elgsenos apibrėžimų: Vartotojo elgsena –  tai žmogaus veikla, įsigyjant, vartojant produktą, paslaugą, apimanti sprendimų priėmimo procesus, kurie atliekami iki pirkimų ir po jų; Vartotojo elgsena –  tai žmonių, siekiančių patenkinti savo norus ir poreikius, veiksmai  perkant ir naudojant prekes bei paslaugas; Vartotojo elgsena – tai individo veiksmai susiję su prekės įsigijimu bei vartojimu ir apimantys jo poelgius nuo problemos, kurią gali išspręsti prekės įsigijimas, atsiradimo iki reakcijos į jau įsigytą prekę. Vartotojų elgsena – vidinių ir išorinių veiksnių lemiami individų veiksmai perkant ir vartojant prekes, apimantys visą vartotojo sprendimo procesą nuo problemos atsiradimo iki vartojimo po pirkimo bei vertinimo. (Pikturnienė I., Kurtinaitienė J. 2010, p. 12). Vartotojų elgseną drąsiai galima įvardinti kaip mokslą apie individus, grupes ar organizacijas ir jų naudojamus procesus renkantis, įsigyjant/perkant, vartojant ar pašalinant paslaugą, idėją, kad galėtų patenkinti savo poreikius ir norus. (Bakanauskas A. 2006, p. 10). Pasak I. Pikturnienės ir J. Kurtinaitienės yra autorių teigusių, kad vartotojų elgsena geriausiai suprantama kaip problemų sprendimo elgsena. Centre šios sampratos yra vartotojų motyvai, tikslai ir troškimai, kurie skatina vartotojus ieškoti geriausio susidariusios situacijos sprendimo būdo (1 pav.) (Pikturnienė I., Kurtinaitienė J. 2010, p 11, 12). 2 pav. Kodėl vartojama. Šaltinis: Pikturnienė I., Kurtinaitienė J. (2010) Vartotojų elgsena: teorija ir praktika. Iš šio modelio, galima sakyti, kad vartotojų elgsena apima labai platų psichologinių bei socialinių reiškinių ir veiksmų spektrą. Nurodyti veiksniai pasąmoniniai, o jų priežastis ne visada galima paaiškinti. Tai gali būti konkretūs veiksniai, kuriuos identifikavęs vartotojas imasi atitinkamų veiksmų: teiravimosi apie prekę, ėjimo į prekės įsigijimo vietą ir pan. Per visą vartotojų elgsenos mokslo vystimosi kelią buvo siekiama paaiškinti vartotojo elgsenos principus, prielaidas, atsakyti į daugelį klausimų (Kotler, P., Amstrong, G., 2003, p. 856):  Kas perka? Organizavimas  Ką perka? Objektai  Kaip priima sprendimus pirkti? Procesas  Kada perka? Atvejai  Kur perka? Realizavimo vietos  Kodėl jie perka? Tikslai Vartotojų elgsenos mokslas nagrinėja racionalų žmogų, kuris už tam tikrą kainą perka tam tikras sau naudingas prekes. Tam reikalingos ekonomikos žinios. Jų pagalba vadybininkai nustato kainas ir įvertina veiksnius, kurie gali paveikti tam tikrų prekių paklausą ir pasiūlą. (Pušinskienė L. 2010, p. 20). Elektroninės rinkodaros ypatumai vartotojų elgsenos požiūriu Kokybinis klientų aptarnavimas kibernetinėje erdvėje – tai kokybinis elementas užtikrinantis tikslios ir operatyvios informacijos pateikimą ir panaudojimą. Internetinėje erdvėje informacija turi būti nuolat naujinama, nes pasenusi informacija netraukia pirkėjų, kurie tikisi kokybiško ir greito aptarnavimo. Taip pat prekės turi būti demonstruojamos iš visų pusių, kad kompensuotų vartotojo negalėjimą jų paliesti. Ne mažesnis dėmesys turi būti skirtas ir kainai. Nors pirkimas internetu yra greitesnis būdas įsigyti prekes, taupantis vartotojų laiką, kainos taip pat turi būti orientuotos į rinkoje nusistovėjusias kainas, arba, dar geriau siekiant pritraukti kuo daugiau vartotojų – mažesnės. D. Chaffey (2002) pasiūlė išskirti elektroninės veiklos sritis („S5“), orientuotas į ryšius su klientais ir tarpusavio sąveika (Sodžiutė L., Sudžius V. 2006, p. 195.): • parduoti (angl. Sell) – didinti pardavimą; • aptarnauti (angl. Serve) suteikti pridėtinę vertę; • bendrauti (angl. Speak) – priartėti prie klientų, norint suprasti jų poelgius, elgseną; • taupyti (angl. Save) – mažinti veiklos išlaidas; • supažindindi (angl. Sizzle) – didinti prekinio ženklo populiarumą ir vertę virtualioje erdvėje. Dažnai dėl elektroninės komercijos nesėkmių buvo kaltinami pirkėjai – esą jie nepatyrę, bijo naujovių, nemoka naudotis internetu, ar net kompiuteriu. Dabartinė padėtis gerokai pasikeitusi, šiandieninis interneto pirkėjas yra patyręs, išrankus ir mėgsta savarankiškai priimti sprendimus. Pagrindinė užduotis – būtina orientuotis į vartotoją, užmegzti su juo dialogą. Tik visapusiškai susipažinus su savo klientu, ateityje galima tikėtis jo lojalumo ir didesnių jo išlaidų internetu. (Sodžiutė L., Sūdžius, V. 2003, p. 103). Siekianti sužinoti potencialius produkto pirkėjus reikia atsakyti į šiuos klausimus (Berkley H. 2007, p. 23, 24): • Į kokią amžiaus grupę jūs taikote? • Ar taikotės į kurią nors lytį arba etinę grupę? • Koks jūsų vartotojų grupės šeimos pajamų vidurkis? • Koks jūsų vartotojų grupės kompiuterinis raštingumas? • Kur, tikėtina, klientai lankysis jūsų svetainėje, - būdami darbe ar namuose? • Kokio greičio internetu jūsų klientas naudosis? • Ar jūsų vartotojų grupė turi kokių nors ypatingų pomėgių? • Kokioje šalies dalyje gyvena jūsų klientai? • Ar jūsų klientai susituokę, vieniši? • Ar jūsų klientai turi vaikų? • Koks jūsų vartotojų grupės išsilavinimas? Geriau pažinus klientą galima pasirinkti efektyviausią rinkodaros strategiją ir sukurti geriausią svetainę. Tinkamas dizainas ir aiškus turinys padės sėkmingai perduoti žinią tikslinei auditorijai. Vartotojų elgsenos modeliai elektroninėje erdvėje Vartotojo elgsenos modelis buvo kuriamas pasitelkus tokias mokslų koncepcijas kaip ekonomika, sociologija, psichologija, demografija, socialinė psichologija bei antropologija. (Urbanskienė R., Clottey B., Jakštys J. 2000, p. 10). Vartotojų elgsenos modeliai siekia atspindėti apibendrintą ir integruotą vartotojų elgsenos fenomeną. Plačiausiai naudojami vartotojų elgsenos modeliai tradicinėje prekyboje yra Nicosia, Engel, „juodosios dėžės", Sodomon ir Berkowitz modeliai. (Pabedinskaitė A., Šliažaitė V. 2012, p. 353). 3 pav. Pirkėjo „juodosios dėžės“ modelis. Šaltinis: Urbanskienė R., Clottey B., Jakštys J. (2000). Vartotojų elgsena. Kairėje paveikslėlio pusėje yra nurodomi du dirgikliai kurie sukelia vartotojo pasąmonėje tam tikras reakcijas. Viena grupę sudaro rinkodaros elementai, kitą – dirgikliai patekę iš aplinkos. Visi šie dirgikliai susisteminami pirkėjo „juodojoje dėžėje“ sąmonėje sukeldami pirkimo reakcijas matomas dešinėje paveikslėlio pusėje: produkto platintojo pasirinkimas, pirkimo laiko ir kiekio pasirinkimas. Pagrindinė pirkėjo „juodoji dėžė“ susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – turi didžiausią poveikį, nes charakterizuoja pirkėją, antroji – vartotojo pasirinkimo procesas, nuo kurio priklauso rezultatas. (Urbanskienė R. ir kt. 2000, p. 14). Vartotojo elgsenos modelių veikimas elektroninėje komercijoje ne daug kuo skiriasi nuo tradicinės prekybos vartotojų elgsenos modelių. Statistikos mokslų daktaras, amerikietis, S. Wu atlikto internetinės rinkodaros įtakos vartotojų elgsenai tyrimą, kurio rezultatas – padaryta išvada – skamba taip: „daugybė faktorių lemia internetinės rinkodaros įtakos laipsnį vartotojo elgsenai, kaip pavyzdžiui, asmeninės charakteristikos (išsilavinimas, darbas, pajamos), gyvenimo būdas (asmenybės tipas, nepriklausomybės ir laisvės faktorius, šeimyninio gyvenimo faktorius), poreikiai (saugumo ir pasitikėjimo faktoriai, žinių ir suvokimo faktoriai). Taigi vidiniams vartotojų elgsenos veiksniams turinti įtakos internetinė rinkodara lemia vartotojo sprendimo pirkti priėmimą, įsigyjamų prekių asortimentą, išleistą pinigų sumą ir įsigytų prekių kiekį.“. (Jusčius V. ir kt. 2010). Vienas iš šiuolaikinių teoretikų, tiriančių virtualaus vartotojo elgseną, yra C. M. K. Cheung. Šio mokslininko išsamios literatūros apžvalgos išvados yra apibendrintai pateiktos modelyje (3 pav.), kuris aprašo pagrindines, internetiniam vartotojui turinčias įtakos, kategorijas. Minėto autoriaus tyrimo pagrindu buvo išskirtos dvi nekontroliuojamų veiksnių grupės (vartotojo charakteristikos ir aplinkos įtaka) bei trys kontroliuojamų veiksnių grupės (prekės/paslaugos charakteristikos, nešiklio charakteristikos ir prekybininko/tarpininko charakteristikos). 4 pav. Veiksniai, lemiantys virtualaus vartotojo elgesį. Šaltinis: Jusčius V., Viskantaitė I. (2010). Vartotojų elgsenos modelių taikymas internetinėje rinkodaroje. C. M. K. Cheung modelyje išskirtus „rinkodaros dirgiklius“ galima papildyti P. Kotler ir K. L. Keller (2007) išskiriamais internetinės rinkodaros principais, kuriais, pasak autorių, besivadovaujančios įmonės susilaukia sėkmės, tai: • Suteikti vartotojui priežastį reaguoti; • Pritaikyti elektroninio laiško turinį; • Pasiūlyti tai, ko vartotojas negalėtu gauti įprastu paštu; • Užtikrinti nesudėtingą paslaugos atsisakymą. Turban (2002) pateikia kitokj, labiau detalizuotą modelį (4 pav.). Šis modelis remiasi „juodosios dėžės" koncepcija, čia pateikiami papildomi sistemos elementai (apmokėjimas ir pristatymas) bei skiriama daugiau dėmesio klientų aptarnavimui. Taip pat vartotojo sprendimo galimybes įžvelgtos kur kas įvairesnės (pirkti ar nepirkti, ką pirkti, kur, kada, kokia kaina, ar pirkti pakartotinai) (Pabedinskaitė A. ir kt. 2012, p. 354). 5 pav. Vartotojų elgsenos modelis elektroninėje prekyboje. Šaltinis: Pabedinskaité A. ir kt. (2012). Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje. Tiriant e. vartotojų elgseną, plačiai taikomi pagrįsto veiksmo teorijos ir technologijų priėmimo modeliai. Pagrįsto veiksmo teorija (TRA) (6 pav.) taikoma daugelio autorių vartotojų elgsenos elektroninėje prekyboje tyrimui. Pagrįsto veiksmo teorija remiasi prielaida, kad individai paprastai yra gana racionalūs ir sistemingai naudoja jiems prieinamą informaciją. Jie įvertina savo veiksmą pasekmes prieš priimdami sprendimą dėl tam tikro elgesio. 6 pav. Pagrįsto veikimo teorija. Šaltinis: Pabedinskaité A. ir kt. (2012). Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje Ši teorija aiškina žmogaus elgseną jo požiūriu (įsitikinimais) ir egzistuojančiomis subjektyviomis normomis. Laukiamas rezultatas – tai tikėjimas, kad tam tikra elgsena duos laukiamą rezultatą, kurie suteikia žmogui tam tikrą vertę. Vartotojų apsisprendimas pirkti internetu yra siejamas su nusiteikimu internetą apibūdinti kaip komunikacijos kanalą. Atlikti tyrimai parodė, kad žmonės turintys pagrindinius darbo kompiuteriais įgūdžius yra linkę naudotis elektronine prekyba. Kad tam įrodyti, 1989 m. Fred D. Davis pristatė technologijų priėmimo modelį (TAM). Šis modelis yra tvirtas nustatant problemas, kurios gali iškilti įdiegiant jaujas technologijas į elektroninę rinką. (http://www.vtt.fi/research/technology/contextawareservices/hti_tam.jsp?lang=en). Ši teorija (7 pav.) vartotojų elgesį išskaido i du kintamuosius: suvokiamas naudingumas ir suvokiamas naudojimo paprastumas. (Pabedinskaitė A. ir kt. 2012, p. 356). 7 pav. Technologijų priėmimo modelis. Šaltinis: Pabedinskaité A. ir kt. (2012). Vartotojų elgsena elektroninėje prekyboje. Suvokiamas naudingumas apibrėžiamas kaip vartotojo suvokiama tikimybė, kad naudojant informacines technologijas, bus padidinta galimybė geriau atlikti veiksmą konkrečioje veikloje. Noras, kad veiksmai atliekami tam tikra sistema nereikalautų didelių pastangų yra apibrėžiamas kaip suvokiamas naudojimo paprastumas. Be to, kad tik šiuose modeliuose yra naudojamos tokios sąvokos kaip suvokiama vertė ir suvokiamas naudingumas, TAM ir TRA modeliai, skiriasi nuo kitų vartotojų elgsenos modelių. Šie modeliai nagrinėja giluminius veiksnius ir bendrus psichologinius mechanizmus, kurie paaiškina žmogaus elgseną daugelyje veiklos sričių; taip pat ir pirkimo procese. (Pabedinskaitė A. ir kt. 2012, p. 356). Tai yra tik keletas modelių naudojamų vartotojų elgsenai elektroniniame versle tirti. Kalbant apie tradicinės ir elektroninės prekybos vartotojų elgsenos tyrimų skirtumus, verta paminėti, kad tradicinėje prekyboje išskiriami išorinės aplinkos veiksniai, rinkodaros paskatos (reklamos, įvairios akcijos, išpardavimai ir pan.) priklausančio nuo pardavėjo, vartotojo asmeninės savybės ir nuostatos. Elektroninėje prekyboje į išorinių veiksnių sąrašą reikia įtraukti ir interneto paplitimą, internetinės svetainės savybes (spalvų gama, paprastumas, informatyvumas ir t.t.), o vartotojų savybės šiuo atveju priklauso nuo sugebėjimo įsisavinti technologines naujoves. Vartotojų elgsenos išvada – sprendimas pirkti. Galima teigti, kad sprendimo procesas lyginant tradicinę ir elektroninę prekybą yra žymiai spartesnis ir suteikia galimybes taupant laiką ir pinigus sandorius vykdyti ne fizinėje aplinkoje. Sprendimas pirkti Prekių ir/ar paslaugų pirkimas yra traktuojamas kaip vartotojų elgsenos išvada. Sprendimas pirkti yra sudarytas iš keleto dalių nuo poreikio atsiradimo iki reakcijos nusipirkus. Labiausiai įmonių specialistus dominantis yra sprendimas pirkti prekes ir/ar paslaugas priėmimas. Juos domina sprendimą pirkti įtakojančios aplinkybės, laikas, vieta, būtent šios prekės pasirinkimas. Visos šios taisyklės taip pat galioje ir internetinėje erdvėje. L. F. Cunningham, J. H. Gerlach, M. D. Harper ir C. E. Young sukūrė sprendimo pirkti priėmimo modelį (8 pav.) apimantį prekės pristatymo būdą, vartotojų pirkimo etapus, aplinkos charakteristikos ir suvokiamos rizikos elementus. (Jusčius V. ir kt. 2010). Sprendimo internete priėmimo proceso modelyje aplinkos charakteristikos (išoriniai ir vidiniai arba kontroliuojami ir nekontroliuojami vartotojo elgsenai įtakos turintys veiksniai), sprendimo pirkti priėmimo proceso etapai ir prekės/paslaugos pristatymo būdas įtakoja vartotojo suvokiamą riziką. Suvokiamos rizikos interpretavimas sąlygoja vartotojo elgseną. 8 pav. sprendimo internete priėmimo proceso modelis. Šaltinis: Jusčius V., Viskantaitė I. (2010). Vartotojų elgsenos modelių taikymas internetinėje rinkodaroje. Dar vienas modelis kuris taip pat turi įtakos pirkimo procesui tai įtakos turintys pirkimo internete veiksniai (9 pav.). Iš lentelės galima matyti, kad interneto naudojimas, novatoriškumas ir suvokiama rizika perkant internetu turi reikšmingų skirtumų, tačiau nenustatyta jokių pastebimų skirtumų tarp patirties perkant internetu ir ketinimo pirkti internetu. Mokslininkų tyrimu buvo nustatyta, kad kultūrų skirtumai įtakoja interneto naudojimą ir suvokiamą riziką perkant internetu. 9 pav. Pirkimui internetu įtakos turintys veiksniai. Šaltinis: Jusčius V., Viskantaitė I. (2010). Vartotojų elgsenos modelių taikymas internetinėje rinkodaroje. Sprendimo internete priėmimo proceso modelis ir pirkimui internetu turinčių įtakos veiksnių modelis rekomenduojami taikyti vartotojų pirkimo internetu tyrimuose. Vartotojų elgsenos elektroninėje erdvėje tyrimas Rodikliai šalies mastu Kaip ir tradicinėje prekyboje taip per elektroninėje prekyboje vartotojų elgesį ir atitinkamų sprendimų priėmimą lemia daugelis veiksnių. Vienas iš jų išoriniai veiksniai. Pirmiausia elektroninė prekyba priklauso nuo techninių galimybių. Nustatyta, kad 2012 m. reguliariai internetu naudojasi asmenys (nuo 16 iki 74 metų) sudaro 65 proc. gyventojų. Taip pat nustatyta, kad mieste kompiuterius turėjo 64 proc. gyventojų, o interneto prieigą 63 proc., kai tu tarpu kaime turinčių asmeminiųs kompiuterius gyventojų skaičius sudarė 43 proc. visų namų ūkių, o interneto prieigą – 40 proc. 10 pav. Namų ūkių turinčių asmeninį kompiuterį ir interneto prieigą palyginimas. Požymiai: procentinė išraiška ir metai. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Iš pateiktos diagramos aiškiai galime matyti, kad nuo 2002 m. ir asmeninių kompiuterių ir interneto prieigos turėjimas smarkiai išaugo. 2012 metų pirmąjį ketvirtį nustatyta, kad iš viso kaimo ir miesto namų ūkiai turintys asmeninius kompiuterius išaugo iki 57 proc., kai tu tarpu 2002 m. asmeninius kompiuterius teturėjo vos 12 proc. visų miestų ir kaimų namų ūkiai. 1 procento skirtumas tarp turinčių kompiuterius ir interneto prieigas namų ūkių. Šis skirtumas atsirado dėl interneto mobiliuosiuose telefonuose. „Išmaniųjų“ mobiliųjų telefonų atsiradimas ir staigus jų vartojimas pakeitė asmeninius ir nešiojamuosius kompiuterius. 12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2012 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu ir internetu naudojosi 99, mobiliuoju telefonu – 97 procentai šio amžiaus paauglių. Kompiuterį namuose turėjo 92 procentai 12–15 metų amžiaus paauglių, interneto prieigą – 89 procentai. (http://web.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=10395). 11 pav. Elektroninėms pardavimo paslaugomis besinaudojantys asmenys. Požymiai: procentinė išraiška ir metai. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Nuo 2008 m. matome, kad naudojimasis elektroninėmis pardavimo paslaugomis (11 pav.) stipriai išaugo visų amžiaus vartotojų tarpe. Daugiausia elektroninio verslo teikiamomis paslaugomis naudojasi žmonės nuo 16 iki 34 metų. Nuo 2008 m. iki 2012 m. asmenų nuo 25-34 m. amžiaus naudojimasis elektronine prekyba išaugo 28 proc. kas rodo augantį žmonių pasitikėjimą elektronine prekyba. Labai svarbiais faktoriais, skatinančiu rinktis elektroninę prekybą yra mažesnė kaina ir originalus produkto pasiūlymas. (http://www.host1plus.lt/blog/ar-tinkama-lietuvos-rinka-elektroninei-komercijai/). Naujovių diegimas ir skatinimas taip pat turį įtakos lentelėje nurodytiems skaičiams, nes per penkerius metus – nuo 2008 m. – vyresnio amžiaus žmonių naudojimasis internetine prekyba išaugo nuo 0,2 proc., iki 1,2 proc.. Nors padidėjimas labai nežymus, lyginant su jauno ir vidutinio amžiaus asmenų naudojimusi e. prekyba, galima teigti, jog internetinėms prekyvietėms dar tikrai yra kur plėstis. 65-74 m. amžiaus žmonės retai pasitiki tuo, kas nauja ir yra linkę rinktis tradicinės prekybos būdą. Tarptautinė elektroninių stebėjimų bendrovė „Alexa“ nuolat stebi ir sistemina vartotojų srautus lankantis ir naudojantis elektroninės komercijos paslaugomis. Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos duomenimis 2011 m. Lietuvoje veikė daugiau nei 400 elektroninių parduotuvių. (http://www.veidas.lt/pelningu-el-parduotuviu-%E2%80%93-vienetai). Populiariausios internetinės parduotuvės pagal 2012 m. kovo 3 d. duomenis yra šios (http://elparduotuves.blogspot.com/2012/03/10-populiariausiu-elektroniniu.html): 1. http://www.pigu.lt/ 2. http://www.skytech.lt/ 3. http://www.e-senukai.lt/ 4. http://www.b-a.lt/ 5. http://aivashop.lt/ 6. http://www.aliba.lt/ 7. http://www.patogupirkti.lt/ 8. http://www.neriba.lt/ 9. http://www.azon.lt/ 10. http://www.avitela.lt/ Populiariausiu internetinės parduotuvės tinklapiu pripažintas www.pigu.lt, kaip teigia šio tinklapio įkūrėjas Dainius Liulys, daugiausia lankytojų tinklapis sulaukia rytais, pietų metu ir į darbo dienos pabaigą. Didžiausią lankytojų dalį sudaro 20-45 metų amžiaus žmonės, tačiau bendrovės „Pigu“ teigimu 45 metų ir vyresnių vartotojų gretos sparčiai plečiasi. Taip yra todėl, kad bendrovė nesiekia keisti vartotojų įpročių, o siekia kuo geriau prie jų prisitaikyti. (http://www.ekonomika.lt/m/naujiena/pigu-lt-gime-is-tingejimo-eiti-i-parduotuve-33375.html). „Pigu.lt“ apyvarta nuo 2008 m. padidėjo daugiau nei 70 proc. nuo 4 mln. litų iki 32 mln. litų deklaruotų pajamų už 2011 m. (12 pav.). (https://new.infobankas.lt/creditinfogroup_lt/FoCompanySearch.aspx). Tai yra daugiau nei dešimt kartų. Tokie rodikliai rodo vartotojų pasitikėjimą elektronine parduotuve, pasitenkinimą jos teikiamomis paslaugomis. UAB „Pigu“ valdomose internetinėse parduotuvėse Pigu.lt ir 220.lv nuo įsikūrimo apsipirko daugiau kaip 400 tūkst. pirkėjų. Dažniausiai pirkėjai internetu Lietuvoje ir Latvijoje rinkosi kvepalus, televizorius, smulkią buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, kompiuterinę techniką, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, prekes automobiliams, baldus, sporto bei laisvalaikio prekes. 2012-aisiais itin išpopuliarėjo prekyba drabužiais ir avalyne. (http://www.veidas.lt/pigu-lt-apyvarta-2012-aisiais-augo-70-proc). 12 pav. UAB „Pigu“ metinė apyvarta 2008-2011 m. Požymiai: laikotarpis ir mln. lt. Šaltinis: www.creditinfo.lt Smulkiam ir vidutiniam verslui skirtame projekte „Metų gazelių 2012“ apdovanojimuose, tarp dešimties sparčiausiai augusių įmonių UAB „Pigu“ buvo antroje vietoje, nuo 2008 iki 2011 m. savo apyvartą padidinusi 758,89 proc. (http://vz.lt/article/2013/1/28/gazeles-2012-pagal-2008-2011-m-pardavimu-pokyti). Vartotojų elgsenos tyrimas Lietuvos elektroninių parduotuvių aspektu Tyrimo metu buvo apklausti Klaipėdos miesto gyventojai. Pagal gautus rezultatus matome, kad imtyje dominuoja vyrai (60,58 proc.) moterų šiek tiek mažiau (39,42 proc.) Respondentai buvo pasirinkti atsitiktiniai žmonės gatvėje ir prašomi užpildyti anketas apie elektroninių parduotuvių lankomumą ir prekių pirkimą. Tyrimo imtyje dominuoja vyrai. Šio tyrimo metu moterys pirko daugiau. Tai atspindi realią pasaulio situaciją. Siekiant išsiaiškinti, kaip dažnai yra apsiperkama internete ir kokie veiksniai tai lemia, buvo atliekama apklausa. Apklausos metu apklausta 104 respondentai nuo 15 iki 55 metų amžiaus. Buvo apklausti žemas, vidutines ir aukštas pajamas gaunantys respondentai. (13 pav.) Iš viso buvo apklausta 63 vyrai ir 42 moterys. 13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį. Požymiai: procentai. Šaltinis: sudaryta autoriaus. Moteriškos lyties apklaustų atstovių amžius svyravo nuo 16 iki 53 metų, o vyrų nuo 15 iki 55 metų. 15 – 24 m. respondentai sudarė 27,88 proc. visų apklaustųjų. (14 pav.). Daugiausia buvo apklausta asmenų, kurių amžius nuo 25-34 metų. Tai sudarė 32,69 proc. visų apklaustųjų. Mažiausiai apklausta žmonių kurių amžius telpa į 44 – 55 metų intervalą. Jie sudarė vos 13,46 proc. apklaustųjų. pagal apklausos duomenis ši žmonių grupė elektroninių parduotuvių teikiamomis paslaugomis rečiausiai. 14 pav. Respondentų amžius. Požymiai: amžius ir respondentų skaičius. Šaltinis: sudaryta autoriaus. Apklaustieji pagal išsilavinimą pasiskirstymas pavaizduotas 3 lentelėje. Daugiausia apklaustųjų vis dar yra studentai nuo 18 iki 36 metų. Studentai sudarė didžiausią – beveik 32 proc. – visų respondentų. Lytis Išsilavi- nimas Lytis Amžius Proc. Vyrai Moterys Bendra 15-24 25-34 35-44 45-54 Aukštasis 7 8 15 1 5 6 3 14,42 Profesinis 12 4 16 7 3 5 1 15,38 Vidurinis 12 15 27 2 1 14 10 25,96 Studentas 11 22 33 6 25 2 - 31,73 Moksleivis 5 8 13 13 - - - 12,5 Lentelė 3. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą. Šaltinis: autoriaus sudaryta. Parengtoje anketoje taip pat buvo klausiama apie pirkimą elektroninėse parduotuvėse. 91 respondentai teigė jog yra pirkę internetinėse parduotuvėse, o likę 13 – niekada to nebandė daryti. Tarp niekada nesinaudojusių internetinės parduotuvės paslaugomis buvo daugiausia tarp vidutinio (35-55 metų) amžiaus žmonių. Pagal gaunamas pajamas per mėnesį apklaustieji pasiskirstė taip: 15 pav. Mėnesinės pajamos. Požymiai: respondentai ir metai. Šaltinis: autoriaus sudaryta. Tyrimas parodė, kad mažesnes už vidutines pajamas gaunantys asmenys internete vidutiniškai išleidžia iki 50 litų per mėnesį. Aukštesnes už vidutines pajamas gaunantys žmonės vidutiniškai gali sau leisti daugiau, todėl ir suma mokama už įsigytas prekes yra kur kas didesnė (iki 300 litų). Daugiausia pinigų internetinėms prekėms išleidžia didesnes už minimalias pajamas gaunantys asmenys. Pajamos Išlei- Lt/mėn. džiama suma 2000

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!