Ekspresionzimo ir egzistencializmo bruožai literaturoje

Įsivaizduokite gyvenimo momentą, kai tiesiog norėjote rėkti. Ar mintyse nesusidaro neįprasto silueto vaizdas - žmogus, kuris stovi ant tilto ir šaukia? Taip, aš kalbu apie Edvardo Munko šedevrą „Šauksmas“. Nors dailininko kūrinys tėra paveikslas, pasitelkę meno, filosofijos bei literatūros žinias, galime tarsi išgirsti, kaip per neįprastos žmogystos išraiška kartu reiškiasi, šaukia ekspresionzimo srovės noras kritikuoti visuomenę, jų ydas ar egzistencializmo idėja, kad absurdo neįsisąmoninimas veda prie gyvenimo beprasmybės. Šių srovių bruožus aptinkame ne tik dailėje, bet ir literatūroje. Tam atskleisti savo kalboje remsiuosi Jurgio Savickio ir Alberto Kamiu kūryba.
Eksresionistas Jurgis Savickis savo novelėje „Kova“ per modernius vaizdavimo būdus atskleidžia visuomenės ydas. Esame pratę prie romantizuotų, idealizuotų veikėjų, tačiau ekspresionizmas kėlė žmonių susvetimėjimo, veidmainystes problemas, nebuvo vengiamas netobulas pasaulis. Todėl nereiktų stebėtis, kad daliai žmonių Savickio vaizdavimo būdai atrodo nepatrauklūs. Savickis lietuvių literatūroje įtvirtino ironišką kalbėjimo būdą: iki tol beveik niekas juoko nenaudojo žmogaus ydoms ir silpnybėms pašiepti. Tą galime įžvelgti novelėje „Kova“, kurią Savickis pradeda taip: „– Viskas būtų gerai, kad mano mamanka nebūtų tokia graži! “. Pirmuoju novelės sakiniu, kaip ir būdinga ekspresionizmui, šokiruojamas skaitytojas, bet tuo pačiu pasakoma pagrindinė skaudi mintis, kuri yra viso kūrinio pamatas. Novelės protagonistas, berniukas, gyvena absurdo ir nemeilės visuomenėje, kuriai atstovauja jo šeima. Savickis Motinos ir tėvo paveikslais parodo žmones-marionetes, kurie vergauja savo primitiviems instinktams. Mamanka, kad ir gera, tačiau pasiduoda akimirkai, pasižymi lengvabūdiškumu :„Kad ir mamanka! Geriausia pasaulyje močiutė, bet kai pamato kokį kavalierių, ima ir išlėpsta. Dėl to, kad durna!“ . Vaikui tokia situacija dar nebūtų pražūtinga, jei juo pasirūpintu tėvas, skirtų jam laiko. Deja, jis ne ką geresnis už motiną: agresyvus, namo negrįžtantis girtuoklis. Mat, tėvo manymu, berniukas yra ne jo - benkartas, o į nesantuokoje gimusius vaikus buvo nukreipta neapykanta, jie buvo niekinami. Berniukas novelėje vadinamas džiūsna, pajacu, it iš cirko išleistas. Visgi tėvų abejingumas ne tik skaudina, bet...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!