Ekonometrijos teorija

2 dalis. Ekonometrija Ekonometrija tai atskira disciplina, kuri apjungia teorinius rezultatus, metodus, modelius skirtus suteikti konkrečias skaitines reikšmes ekonominiams reiškiniams naudojantis • Ekonomikos teorija; • Ekonometrinė statistika; • Matematiniais statistiniais metodais. Ekonometrijos tikslai: 1. Ekonominių ir socialinių rodiklių analizė; 2. Rodiklių prognozė; 3. Šalies socialinio-ekonominio vystymosi imitavimas. Ekonometrija yra tarpinis ekonomikos, statistikos ir matematikos mokslas, tai mokslas nustatantis empirinius ekonomikos dėsnius. Nagrinėjami stebėjimo duomenys, kurių pagrindu gaunamos kiekybinės ekonominių santykių išraiškos (priklausomybės), kuriami ekonominiai modeliai, įvertinami nežinomi jų parametrai, skaičiuojamos prognozės.Daugeliu atveju ekonominiai modeliai yra paprasti Modelių tipai Matematiniai modeliai taikomi versle, ekonomikoje, visuomeniniuose moksluose, užimtumo tyrimuose, net ir politikoje. Matematiniai modeliai skirstomi į: 1. Tikimybiniai modeliai. 2. Laiko eilučių modeliai, 3. Regresiniai modeliai vienos lygties, 4. Vienalaikių lygčių sistemos. Duomenų tipai Modeliuojant ekonominius procesus susiduriame su dviejų tipų duomenimis: erdviniai duomenys (cross-section data), stebėjimai laike. Kintamųjų tipai: 1. Kiekybiniai (piniginės pajamos vienam šeimos nariui, BVP) 2. Kokybiniai (kvalifikacijos lygis, žmonių vienoje šeimoje skaičius) 3. Nominalus (žmonių profesijos, lytis) Tiriamojo kintamojo tipas Aiškinamųjų kintamųjų tipas Analizės tipas 1 Kiekybiniai Kiekybiniai Regresinė, koreliacinė analizė 2 Kiekybiniai Vienintelis kiekybinis kintamasis interpretuojamas kaip laikas t. Laiko eilučių analizė 3 Kiekybiniai Kokybiniai, nominalus Dispersinė analizė 4 Kiekybiniai Visi tipai Kovariacinė analizė, tipologinės regresijos metodai. 5 Kokybiniai, nominalus Kokybiniai, nominalus Ranginių koreliacijų analizė, dažnių lentelės. 6 Kokybiniai, nominalus Kiekybiniai Diskriminantinė analizė, klasterinė analizė 7 Visi tipai Visi tipai Logistinė regresija Atsitiktinis dydis, jo pasiskirstymo dėsnis Atsitiktinis dydis yra pilnai nusakytas, jei žinoma jo reikšmių aibė ir tų reikšmių tikimybės. Šiuo atveju sakome, kad žinome atsitiktinio dydžio pasiskirstymo dėsnį. Atsitiktinio dydžio pasiskirstymo dėsnio užrašymo būdas priklauso nuo paties atsitiktinio dydžio tipo. Atsitiktiniai dydžiai pagal jų įgyjamas reikšmes (range of values) skirstomi į diskrečiuosius ir tolydžiuosius. Atsitiktinį dydį vadiname diskrečiuoju, jei visos jo reikšmės sudaro baigtinę arba begalinę seką x1, x2, x3,… ir kiekviena iš šių reikšmių įgyjama su tam tikra tikimybe pi P{X=xi}, i = 1, 2, 3,…. Diskrečiojo atsitiktinio dydžio tikimybių pasiskirstymo dėsnis gali būti nusakytas lentele A.d. reikšmės x1 x2 x3 … xn … Jų tikimybės p1 p2 p3 pn Jei atsitiktinio dydžio reikšmių aibė yra baigtinė,sakykim, atsitiktinis dydis turi n reikšmių, tai įvykiai {X = x1}, {X = x2}, …, {X = xn} sudaro pilną įvykių grupę, todėl p1+p2+…+pn = 1. Jei atsitiktinis dydis igyja begalinį skaičių reikšmių, būtina, kad begalinė eilutė p1+p2+p3+… konverguotu ir jos narių suma būtų lygi 1. Diskrečiojo a.d. pasiskirstymo dėsnį galima pavaizduoti grafiškai, būtent: abscisių ašyje atidedame atsitiktinio dydžio reikšmes, o ordinačių ašyje - jų tikimybes. Gautuosius taškus sujungiame atkarpomis. Gautąją figūrą vadiname tikimybių pasiskirstymo daugiakampiu. Atsitiktinio dydžio X tikimybių pasiskirstymo funkcija vadiname funkciją F(x) apibrėžtą visoms realioms x reikšmėms ir lygią tikimybei, su kuria atsitiktinis dydis X įgyja reikšmes, mažesnes už x, t.y. F(x)=P[X

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!