Eilėraščio analizė. Vincas Mykolaitis – Putinas „Rudenio naktį“

Eilėraščio analizė. Vincas Mykolaitis – Putinas „Rudenio naktį“ Eilėraščio laiką nurodo pirmosios eilėraščio strofos eilutės „Tyli naktis, šviesi rudens naktis.“. Tai parodo šio paslapties apgaubto laiko svarbą, kai atgyja žmogaus siela, sužydi svajonės, norisi lėkti ir skristi. Naktis vaizduojama kaip visa ko tobulybė, nes „Plikus laukus, ir pievas, ir girias Užliejo sidabru taip lygiai, lygiai.“, tuo išskiriamas nakties stebuklingumas, nepaprastumas, parodoma jos galia. Aprašoma erdvė yra reali – lyrinis subjektas pasakoja apie plikus laukus, pievas ir girias, jis gėrisi giliu dangumi, žvaigždėmis – spindinčiais dangaus žiburiais. Vyrauja šviesios, sidabro spalvos, margumas. Naudojami simboliai. Taip pat nusikeliama į žmogaus jausmų plotmę, vidinius apmąstymus, nusivylimus ir pakilimus. Erdvei apibūdinti naudojama lyrinio subjekto fantazija, tuomet aprašoma erdvė nėra reali. Eilėraštyje veikiančios figūros yra : Jūra, neišsenkamos gyvenimo jėgos, taip pat ir viską praryjančios bedugnės simbolis. Lašas jūroj yra žmogaus menkumo, nematomumo simbolis, žmogus jaučiausi mažytis dideliame pasaulyje. ,, Ir tartum lašas jūroj išnykau.” Tremtinys- įkalinta, maištinga siela. Tremtinio takas Išsireiškimas „tremtinio kelias“ naudojamas tam, kad pabrėžti žmogaus sunkią kasdienybę, šiuo atveju, ji pasireiškia dienos metu.Rūmai taip pat nusako žmogaus žemiškąją lemtį - sunkiai dirbti Rūmai šiame eilėraštyje vaizduojami kaip toji vieta, kur lyrinis subjektas nenori grįžti. Jis teigia, kad ten jo niekas nelaukia. „Žingsniuosiu, kaip lyg šiol, į šviesų rūmą, Kur nieks mane nei sveikina, nei laukia.“ Liepsna literatūroje simbolizuoja dvasios pakilimą ir užsidegimą. Eilėraštyje liepsna yra įvardinama deminutyvu „nyki liepsnelė“. Įvardinama taip todėl, nes lyrinis subjektas laukdamas nakties jaučiasi kaip nyki liepsnelė. Tačiau jis užsidegęs laukia nakties. Lyrinis subjektas patiria dvasinę įtampą. Būtent naktis jam padeda iš to išsivaduoti. Jis siekia įvairių tikslų, svajonių. Yra gamtos žmogus. Mėgsta būti joje, grožėtis kraštovaizdžiu. Lyrinis subjektas kelią žmogaus būties problemas, kankina dilema dėl ateities ,, Ir nežinau, kad visos mano dienos/ bus ta pati be vilties vienuma.” Eilėraščio žmogus, kad lengviau praleistų dieną ir kuo greičiau sulauktų nakties, užsideda „kaukę“, po kuria slepiasi nuo realaus pasaulio, nes eilėraščio žmogui realusis pasaulis, kaip buvo minėta, yra naktis:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!