Vincas Mykolaitis Putinas „Rudenio naktį“

Vincas Mykolaitis Putinas vienas žymiausių XX a. literatūros klasikų. Tai poetas simbolistas. Rašytojo kūryba daugiažanrė: romanai, dramos, lyrika. Jam rūpėjo atskleisti žmogaus būties prieštaringumą. Eilėraščio žmogus dažnai atsiduria proto ir jausmų susikirtimo kryžkelėje, išgyvena dvasines abejones patiria vidinius konfliktus, nes nori rasti tiesą. Pagrindinė jo lyrikos tema – tobulos būties idėja, kurios ilgisi žmogaus dvasia. Eilėraštyje „Rudenio naktį“ (rink. „Tarp dviejų aušrų“) per simbolius autorius žvelgia gilyn į žmogaus sielą.
Vinco Mykolaičio Putino eilėraščio pavadinimas „Rudenio naktį“ tai nuorodą į šio eilėraščio laiką.Rašytojo eilėraščiuose ruduo – brandos metas. Po pavasario pasėto derliaus, vasaros darbų, rudenį nuimamas subrandintas derlius ir tuomet laukiama žiema, taip prasideda sąstingio metas, kitaip tariant prasideda poilsis. Naktis – paslaptingas spindintis metas. Žmogus patiria svaiginančią begalybę ir susiliejimą su ja. Taigi pavadinimas „Rudenio naktį“ tarsi mums pasako jog šiame eilėraštyje bus kalbama apie ypatinga rudenio nakties poilsį.
Pirmasis posmas pradedamas gamtos aprašymu panaudojant epitetus ir palyginimus. Naktis tai tylos, susikaupimo ir darnos metas. Pirmojoje posmo eilutėje panaudoti epitetai: tyli, šviesi naktis sukuria ramios, ypatingos nakties vaizdą. Sekančioje eilutėje atsiranda palyginimas: „Skambi, kaip dainiaus kankliai šilkastygiai“ nors tas skambesys lyg ir turėtų sudrumsti nakties darną, tačiau taip nenutinka. Kankliai šilkastygiai – tarsi suteikia tam skambesiui šilko švelnumo, taip nesudrumsdami nakties darnos. Šis palyginimas mums padeda pamatyti kokia yra naktis. Toliau atsiskleidžia kokia yra erdvė: plati, aukšta – panoraminė. Išryškėja opozicija tarp žemės ir dangaus, tačiau šias dvi erdves sujungia gamtos reiškinys: „Užliejo sidabru taip lygiai, lygiai.“ Gamta šiame posme dvelkia susikaupimu, darna. Net girdimas triukšmas nesudrumsčia čia įsivyravusios ramybės.
Antrajame posme pereinama nuo peizažinio lygmens prie apmąstymo, samprotavimo. Pasigirsta balsas, o su juo kartu atsiranda lyrinis subjektas. Jo pasirodymas buvo neplanuotas: „Vėlai nuklydau aš į tuščią lauką“. Manau lyrinis subjektas pasirodo vienas todėl, kad galėtų pabėgti nuo to buitiškumo, nykumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!