Įvadas
Švietimo skaitmeninimas yra aktuali tema jau keletą dešimtmečių. Daugėjant kompiuterių ir asmeninių išmaniųjų įrenginių, skaitmenizavimas daro didelį spaudimą mokyklų sistemoms ir pedagogams. Išmanūs įrenginiai keičia mūsų bendravimo ir darbo būdą, todėl svarbu, kad mokyklos įtrauktų šiuos naujus įgūdžius į savo mokymo programas. Be mokymo naudotis įrenginiais ir įvairiomis sistemomis, kitas svarbus technologijų taikymo švietime tikslas yra pagerinti patį mokymąsi. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, naudojant žaidimus, modeliavimą ir elektronines užduotis arba pasinaudoti automatiškai surinktais mokymosi analitiniais duomenimis. Informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) integravimas ugdyme turi daug naudos, tačiau didžiausia nauda yra terpės užpildymas tarp sąveikaujančių naudos gavėjų. Išsamiau, skaitmeninės mokymosi aplinkos suteikia galimybę mokytojams stebėti mokinių pažangą ir todėl nedelsiant suteikti jiems grįžtamąjį ryšį ir (arba) pagalbą, jei ji reikalinga. Tuo pačiu metu mokiniai gali patys reguliuoti savo mokymosi strategijas ir poreikius, remiantis savo vidine motyvacija. R. Rimšelienė teigia, kad IKT – neatsiejama dabartinio mokymo komponentė, todėl aišku, jog deramai taikomos, informacinės ir komunikacinės technologijos galimai kelia mokymo kokybę. Gretinant elektronines ir tradicines priemones pastebėta, kad elektroninės lenkia tradicines tokiose plotmėse kaip mokomosios medžiagos vizualizavimas, skirtingų reiškinių sąveikos aiškinimas, eksperimentų atlikimas, žinių įvertinimas, gebėjimų formavimas, informacijos paieška, minties ir požiūrio kūrybingas atskleidimas, bendradarbiavimas esamu ar skirtingu metu. Dėl šių priežasčių mokymas gali pagerėti. Daug kartų tikslingai atliekant tą patį darbą, kartojant tą patį veiksmą ar uždavinį, mokiniai įgyja tam tikrus įgūdžius. Pasitelkiant IKT tokių užduočių atlikimui, grįžtamasis ryšys gaunamas iš karto, visos klaidos pateikiamos, galimai - mokiniai su laiku nebedarys tų pačių klaidų, išsivystys geri konkrečios veiklos gebėjimai.
Europos Sąjungos mastu pirmojoje Europos skaitmeninėje darbotvarkėje 2010-2020 m. informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) pirmąsyk įvardintos kaip atliekančios nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant ES tikslų. Antrąja Europos skaitmenine darbotvarke 2020-2030 m. skaitmeninė pertvarka paskelbta vienu iš pagrindinių Europos Komisijos (EK) politikos krypčių, su tikslu sukurti prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusią Europą, kurioje skaitmeninė transformacija būtų naudinga visiems. Ši skaitmeninio dešimtmečio vizija, kurią EK siekia įgyvendinti iki 2030 m. apima tikslus keturiose srityse. Neatsiliekant nuo Europos Sąjungos, Lietuva taipogi skiria daug dėmesio skaitmenizavimo temai visose srityse. Vienas pagrindinių Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ principų – gera informacinių ir skaitmeninių technologijų infrastruktūra. Šiuo metu atnaujinamoje Pažangos strategijoje „Lietuva 2050” spartėjantys technologiniai pokyčiai ir hipersusietumas išskirti kaip viena svarbiausių megatendencijų, turinčių didelę įtaką valstybės pažangai.
Šį darbą sudaro 3370 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!