Edukologija (konspektas)

Edukologija - mokslasapie ugdymasi ir ugdymą.
Edukologijos paskirtis - ko reikia, kad galėtume ugdytis.
Pedagogika - vaikų vedžiojimas. Vaikų ugdymo meno teorija.
I.Kantas (1724-1804) pedagogiką laiko jau ne vien vaikų, bet apskritai žmogaus ugdymo mokslu. Jo pedagoginė sistema apsiriboja vaikų ugdymu, t.y. žmogaus ugdymu nuo gimimo iki 16-17 metų.
XIX a. pradedamas suaugusiųjų mokymas. R.Oenas (1771-1858) Škotijoje suaugusiems darbininkams vakarais rengė paskaitas, pokalbius, o dirbantiems paaugliams įsteigė vakarinę mokyklą. J.F.Herbartas suaugusiųjų pedagogiką vadina androgogika.
XX a. suaugusiųjų švietimas įgyja naują pobūdį. 1965 m. liepos mėn. Vyriausioji UNESCO būstinėje prieita išvados, kad mokslo, technikos ir technologijos pažanga reikalauja tokio ugdymo, kuris tęstųsi visą darbingą gyvenimą (permanentinis ugdymas).
Permanentinis ugdymas tapo filosofine kategorija, nusakanti būtinumą nepaliaujamai ugdyti žmogų per visą gyvenimą.
Ugdymo mokslo objektas - žmogus ar žmonių grupės.
Ugdymo mokslo dalykas - žmogaus ar grupės ugdymas.
Ugdymo požiūriu žmogus yra būtybė, kuri tobulėja sąveikaudama su aplinka.
Ugdymas - tai žmogaus pilnutinio gyvenimo kūryba jo paties jėgomis, aprūpinant jį saviraiškos priemonėmis.
Žmogaus saviraiškos priemonės - visa tai, ką jis panaudoja savo gyvenimo tikslams siekti. Skirstomos (ugdymo turinio elementai):
1. vidinės priemonės - kalba, vaizdiniai, sąvokos, sprendimai, protavimas, emocijos, motyvai ir valia;
2. išorinės priemonės - mokslo ir technologijos vertinimo žinios, idėjos; mokslo ir technologijos vertinimo mokėjimai, įgūdžiai, įpročiai; žaidimo, mokymosi, darbo įrankiai.
Kyla metodo problema - kaip tomis priemonėmis naudotis, tai tyrinėja didaktikos ir hodegetikos mokslai.
Ugdytojas - ugdymo veikėjas (tėvai, mokytojai, auklėtojai, dėstytojai), padedantis individo saviaktualizacijai.
Ugdymo funkcija - įgalinti žmogų sėkmingai veikti, atliekant praktines ar teorines užduotis.
Ugdytojų rūpestis - aprūpinti ugdytinius per visą gyvenimą saviraiškos priemonėmis.
Galima išskirti šias gyvenimo sritis, kuriose verda žmogaus išorinis ir vidinis gyvenimas:
1) prigimtinę,
2) egzistencinę,
3) praktinę,
4) ekonominę,
5) socialinę,
6) kultūrinę,
7) psichinę,
8) dvasinę.
Gyvenimo pagrindai ir ugdymo funkcijos
Veikdinimas - sudarymas sąlygų prigimtinei individo saviraiškai, kur aktualizuojami ir realizuojami jo materialiniai, kultūriniai, socialiniai ir dvasiniai siekiai. Tai esminė ugdymo funkcija, plėtojanti įgimtąjį žm. aktyvumą bei veiklumą, spontaniškumą bei kūrybingumą, padedantį įveikti fizinį ir dvasinį silpnumą.
Globojimas -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!