Džiudistų ir imtynininkų traumos

2008m.
Traumų gali būti dėl daugelio priežasčių. Sužalojimų sunkumų laipsnis labai įvairus: nuo paprastų įbrėžimų ar nutrynimų iki kaulų lūžių. Per imtynių pratybas jas reikia išanalizuoti, taip pat papasakoti apie pirmą medicinos pagalbą.
Per imtynių pratybas ir varžybas galimi šie sužeidimai: nutrynimai, sumušimai, nudegimai, žaizdos, sąnarių, raiščių, sausgyslių ir raumenų patempimai bei trūkimai, išnirimai, lūžimai, sąmonės netekimas.
Yra dvi traumų grupės: uždari ir atviri sužalojimai.
Uždari sužalojimai būna tada, kai sužeidžiami vidiniai audiniai ir organai, atviri, kai sužeidžiama išorinė danga.
Atviri sužalojimai
Žaizda – kūno išorinės dangos odos arba gleivinės vientisumo pažeidimas. Tai giliau esančių audinių pažeidimo priežastis. Žaizdos gali pažeisti raumenis, nervus, stambias kraujagysles, kaulus, sąnarius.
Pagrindiniai požymiai: kraujavimas, skausmas, įvairūs funkciniai sutrikimai. Imties metu metant atgal išsilenkiant, gali būti prakirstas antakis ar smakras. Taip atsitinka todėl, kad imtynininkas, atliekantis veiksmą, nepakankamai išsilenkia per juosmenį ir neatlošia galvos. Dėl to sportininkai susiduria veidais.
Kraujavimas gali būti išorinis (kai kraujas išsilieja į išorę) ir vidinis (kai kraujas išsilieja į audinius, organus ir pan.). Kraujavimas gali būti arterinis, veninis, kapiliarinis, o kai sužeidžiami vidaus organai (kepenys, blužnis, inkstai ir kt.) – parenchiminis. Kai kraujavimas arterinis, skaisčiai raudonas kraujas iš žaizdos švirkščia čiurkšle. Kai kraujavimas veninis, tamsiai raudonas kraujas iš žaizdos teka palyginti lėtai. Kapiliarinis kraujavimas, kai kraujas smulkiais lašeliais išsiskiria žaizdos paviršiuje.
Pirmoji pagalba – sulaikyti kraują ir apsaugoti žaizdą nuo infekcijos.
Kraujavimą sustabdyti galima mechaniniais, fiziniais, cheminiais ir biologiniais būdais.
Mechaniniai kraujo sustabdymo būdai: sutvarstyti bintu, pakelti galūnę arba maksimaliai sulenkti ją per sąnarį, pirštais prispausti arteriją prie kaulo, užveržti guminę timpą.
Reikia neužmiršti, kad užveržtos timpos laikyti ilgiau kaip dvi valandas negalima. Jeigu reikia ir toliau stabdyti kraujavimą panašiu būdu, po dviejų valandų timpa atleidžiama, pirštais prispaudžiant arteriją, o po 3-5 min. vėl užveržiama. Vis tebekraujuojant, timpa atleidžiama jau po 45 min., o dar vėliau – po 30 min.
Bintas daugiausia naudojamas esant kapiliariniam arba nestipriam veniniam kraujavimui. Šiuo atveju užtenka sutvarsčius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!