Dzen mokymas

Žodis dzen yra japoniška forma kinų kalbos žodžio čan, kuris, savo ruožtu, kilęs iš sanskrito kalbos žodžio dhyana, reiškenčio tam tikrą meditacijos būdą.
Pradininku laikomas indų vienuolis Bodhidharma (Japonijoje jį vadina Daruma), kuris atkeliavo VI a. į Kiniją ir ėmė čia skleisti savo mokymą čan. Naujosios budizmo pakraipos plitimas buvo toks sėkmingas, kad turtingi vienuolynai pamažu pavirto ne į sielovados centrus, bet į paprasčiausias religines mokyklas jaunimui, besigilinančiam ne tiek į Dharmą, kiek į meną ir literatūrą.
Dzen idėjų įsigalėjimas Japonijos kultūroje glaudžiai siejasi su svarbiais socialiniais pokyčiais XII a. pabaigoje, kai politiniame šalies gyvenime, susilpnėjus Fujiwaros giminės įtakai, įsigali naujas karingųjų samurajų luomas, kuris apriboja imperatoriaus ir kilmingosios aristokratijos valdžią. Du galingi Taira ir Minamoto feodaliniai klanai susiremia, ko pasekoje 1192 m. nugalėjęs savo priešininkus, siogunu tampa rytų Japonijos karvedys Minamoto Yoritomo, kuris rezidenciją perkelia į Kamakuros tvirtovę rytinėje valstybės dalyje. Kamakuros epochoje įsitvirtina Minamoto giminė, o imperatorių valdžia tampa grynai simbolinė; išryškėjo nauji filosofijos poslinkiai, susiję su laipsnišku kultūrinės iniciatyvos perėjimu iš senosios sostinės rūmų į periferijoje pasklidusius dzen vienuolynus ir samurajų diduomenės pilis. Šis perėjimas sustiprėja, kai 1333 m. įsigalėjęs Ashikaga klanas perkelia sostinę į Muromachi miestą.
Pagrindiniai dzen ideologai Japonijoje buvo vienuoliai, kurie sėmėsi žinių Kinijoje. Daugelį metų praleidę Kinijoje, jie buvo gerai susipažinę su indiškais budizmo šaltiniais, klasikine kinų filosofija, menu, estetika. Kitaip, nei Indijoje, kur budistinė filosofija ir estetika buvo kupina sudėtingų abstrakčių išprotavimų, metafizinio mąstymo, Japonijoje, paveikta kinų kultūros, prarado metafiziškumą, ir dzen mokymas priartėjo prie kasdieninio gyvenimo.
Dzen mums įprasta vakarietiškąja šio žodžio prasme nėra nei filosofinė sistema, nei religija, o greičiau vientisas gyvenimo, pasaulio suvokimo, ryšio su asmenybėje vykstančiais procesais ieškojimo būdas, kuriam svetimas bet koks dogmatiškumas.
Savo mokyme dzenbusistai labiausiai dėmesį kreipia į gamtos kontempliaciją, lavinosi poezijos, kaligrafijos, tapybos ir kitų menų srityse. Jie neigia kosminio Budos egzistavimą, jo transcendentalumą. Jų nuomone, dieviškoji prigimtis slypi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!