Idėjos problema Platono idealioje valstybėje

Platono idėjų teorijos turinys – nematerialių, amžinų ir nekintančių esybių, idėjų pasaulis. Platono teikiama prasme idėjos yra tikrovės provaizdžiai, pagal kuriuos formuojasi regimojo pasaulio daiktai. Šios idėjos egzistuoja objektyviai, t.y. nepriklausomai nuo mūsų žinių ar minčių. Tad mūsų sąmonė jas ne nustato, o pažįsta. Todėl Platono požiūrį būtų galima įvardyti kaip objektyvųjį idealizmą.
Platono filosofijos šerdis yra gėrio idėja. Jau Sokratas (Platono mokytojas) visą dėmesį buvo sutelkęs į gėrio problemą, tačiau nepalyginamai erdvesniame Platono mąstyme ši idėja buvo taip sureikšminta, kad peraugo etiką, paliko geros, teisingos elgsenos, gyvenimo būdo lygmenį, ir virto visos būties tikslu bei ištaka, tad gėris Platonui yra svarbiausia ir gnoseologijos, ir ontologijos problema.
Gėris kaip tobuliausia ir absoliuti idėja Platono filosofijoje suteikia kitoms idėjoms, o drauge ir visam pasauliui būtį bei vertę. Jis sukuria pasaulyje tvarką, saiką ir vienovę.
„Valstybėje“ saulės alegorijoje Platonas teigia, kad tik gėrio šviesoje žmogus įstengia pažinti būtį: „Tad tai, kad pažįstamiems daiktams suteikia teisingumą, o žmogui – sugebėjimą pažinti, ir laikyk gėrio idėja – žinojimo ir tiesos pažinumo priežastimi ... pažiniems daiktams gėris suteikia pažinumą, buvimą ir esmę, nors pats gėris nėra būtis; reikšmingumu ir galia jis pranoksta ją“1. Gėrio santykis su tuo, kas mąstoma, lyginamas su saulės ir regimojo pasaulio daiktų santykiu: „Saulė regimiems daiktams suteikia ne tik galią būti regimiems, bet ir gimimą, augimą, maistą, nors pati Saulė nėra tapsmas“
Taip pat ir aukščiausiąjį, arba absoliutųjį grožį Platonas aptinka anapusiniame idėjų pasaulyje. Asmenybė, pajėgianti pakilti iki idėjų pasaulio lygmens, filosofo nuomone, pirmiausia išvysta, kad tikrasis absoliutus grožis yra amžinas, jis nei gimsta, nei žūva, kadangi danguje esanti idėja nepavaldi žemiškiems kaitos ir irimo dėsniams. Absoliutaus grožio idėja yra transcendentali, todėl ji nepasiekiama įprastiniam jusliniam pažinimui. Filosofas kritiškai žvelgia į juslinį pažinimą, kadangi jis nesuteikia patikimo žinojimo. Viršjuslinį idėjų ir absoliutaus grožio pasaulį, jo įsitikinimu, galima pažinti tik aukštesniu mąstymu. „Šitai, atrodo, ne tas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!