Idealios valstybės vaizdavimas Platono "Valstybėje"

Platonas (-428/427-348-347m.p.m.e.) sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui, pasiekusiam aukščiausią lygį, Demokritui sukūrus alomizmo teoriją. Taip atsirado Platono ir Demokrito linijos filosofija, kurios iki šiol išreiškia kovą tarp materializmo ir idealizmo.
Platonas gimė tada, kai Atėnų politinė galia ir ekonominis bei kultūrinis gyvenimas buvo pasiekęs savo viršūnę. Jo tėvai buvo turtingi ir kilmingi žmonės, todėl Platono kūrybai buvo sudarytos visos sąlygos. Tačiau Platonas, būdamas savo krašto patriotu, negalėjo nematyti vergovinės santvarkos prieštaravimų. Ypač tai išryškėjo Peloponeso karo(431-404 m.p.m.e.) metu. Jo sukeltos pasekmės buvo ryškiausia prieštaravimų išraiška. Tai matydamas ir išgyvendamas Platonas priėjo išvados, kad gyvenimą būtina pertvarkyti ir pagrįsti jį moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, išanalizuoti žmonių gyvenimą, kad parodytų atėniečiams, kokia turėtų būti valstybė. Tačiau būdamas aristokratiškos kilmės, Platonas visgi stengėsi pateisinti kilmingųjų žmonių ideologiją, todėl jo teorija apie valstybę buvo labai prieštaringa ir netgi iliuziška.
Platono mokytoju buvo žymus to meto filosofas Sokratas.Jo mėgstamiausias teiginys:”Aš žinau, kad nieko nežinau”.Sokratas globojo Platoną-tai buvo vienas iš geriausių jo mokinių.Platonas ilgą laiką naudojosi savo mokytojo idėjomis ir tezėmis, bet pabaigoje savo kūrybos, jų mąstysena ėmė skirtis. Ryškiausiai tai matoma kūriniuose: “Valstybė”(2-10 knygos), ”Parmeoridas”(apie platoniškai suprantamą dialektiką), ”Sofistas”(apie būtį), ”Politikas”, ”Įstatymai”(sušvelninta idealios valstybės teorija).
Platono koncepcijos esmę sudaro dvi pasaulio koncepcijos.Pasaulis-iš prigimties dvilypis:matomas-kintamų objektų pasaulis ir nematomas-anapusinių idėjų pasaulis.Jo tezė “Medžiai atsiranda ir išnyksta, o medžio idėja lieka nekintama”.Jis darė išvadą, kad tik idėjų pasaulis yra tikroji būtis, o konkretūs daiktai-kažkoks vidurys tarp būties ir nebūties.Jie tik idėjų šešėliai.Platonas tikrovę suvokė tokią, kokia ji yra.Visų reiškinių, idėjų suma, pagal Platoną, -sudaro būtį.Platonas nepripažino muzikos, tapybos ir kito meno šakų.Pagal Platoną vienintelis menas-poezija.Poetu jis liko visą gyvenimą.Net filosofinėje kūryboje nesivaržė palyginimų, analogijos, dažnai gilindavosi į mitus, interpretuodavo juos, suteikdamas jiems simbolinę prasmę. Rašė dažniausiai dialogu, manydamas, kad tokia pasakojimo forma artimiausia gyvam žodžiui,...

Daugiau informacijos...