Platonas – idealios valstybės modeliuotojas

2006
IŠVADOS
LITERATŪRA
ĮVADAS
Filosofijai tenka nemažas vaidmuo žmogaus gyvenime, būtent filosofija eina pareigą, esminiu būdu surištą su aukštesne jo prigimties puse. Nerimstanti žmogaus dvasia, žvelgdama į save ir pasaulį, nesiliauja kėlusi sau klausymus: kodėl, iš ko, kaip, kam ? Bet kadangi žmogaus dvasia nepakenčia tuštumos, kiekvienas žmogus sulig savo jėgomis ir gabumais susiranda geresnių ar blogesnių atsakų į minėtuosius klausymus ir tokiu būdu gaminasi savąją filosofiją. Filosofija neatsiranda, kaip revoliucija, staigus žmogiškosios minties šuolis. Ji nuoseklios žmogaus civilizacijos vystymosi padarinys, kuris tiesiogiai įtakojo ir mūsų kultūrą. Penktojo šimtmečio graikų dvasiniame gyvenime susiduriame su grupe žmonių, kuriuos įprasta vadinti „sofistais“. Šis pavadinimas kartu yra ir neigiamas vertinimas, kylantis iš Platono, o vėliau ir Aristotelio pateiktos sofistų kritikos, kurioje pastarieji vaizduojami kaip skrupulų neturintys dialektikai ir kaip filosofuojantys pavojingų, nihilistinių krypčių advokatai ir tikro tarnavimo tiesai priešininkai.
Platonas gimė 427 m. pr. Kr., Atėnuose. Būdamas senos ir turtingos aristokratų šeimos palikuonis ir laikydamasis atskiro žmogaus ir valstybės savitarpio santykio kaip sielos ir kosmoso santykio, pagal kurį žmogus yra taip pat neatskiriamas, kaip ir nuo pasaulio visumos, Platonas prisiriša prie amatininko sūnaus Sokrato. Būtent Platono kūrinių Faidonas ir Puota dėka iki šių laikų išliko Sokrato filosofijos idėjos.
Beširdiška mintis yra pats nepakenčiamiausias žmonijos išniekinimas. Tokius žmones senovės filosofai neįtraukdavo į savo valstybę. Platonas savo „Respublikoje“ ir Aristotelis „Politikoje“ valstybe laikė mąstančių kūrėjų bendriją. Jie negalėjo susitaikyti su tironais, šventeivomis ir sukčiais. Neįmanoma įsivaizduoti tvirtos valstybės, jei ją valdo šventeivos (davatkos) ir sukčiai. Negalima sutapatinti šventeiviškumo su aukščiausiu tikėjimu ir žiniomis. Klaidingas pagrindas neleis teisingai pastatyti pastato.
1. PAGRINDINĖS PLATONO IDĖJOS IR VEIKALŲ SISTEMA
Platonas (427—347 pr. m. e.) — senovės graikų filosofas idealistas, Sokrato mokinys, objektyviojo idealizmo kūrėjas, daugiau kaip 30 filoso­finių dialogų („Sofistas“, „Parmenidas“, „Teaitetas“, „Valstybė" ir kt.) autorius. Gindamas idealistinę pažiūrą į pasaulį, Platonas aktyviai kovojo su materialistiniais to meto mokymais. Plačiai naudojo Sokrato, pitagoriečių, Parmenido ir He­raklito,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!