Dvaro vaizdavimas lietuvių literatūroje

Dvaras – reikšmingas istorijos ir kultūros simbolis. Kuris vaizduoja dvaro gyventojų bei jo apylinkėse gyvenančių valstiečių gyvenimą. Dvarą lietuvių literatūroje skirtingų epochų atstovai vaizduoja skirtingai. Nuo senų laikų dvaro vaizdinys buvo gana neigiamas, nes dvaras buvo siejamas su baudžiavos ar pasipūtusio pono valdymo laikais. Šie neigiami istoriniai įvykiai įsitvirtino bei ilgą laiką dvaras buvo vaizduojamas neigiamai, kaip prievartos, nuodėmių šaltinis. Laikui bėgant dvaro vaizdavimas keitėsi, XX a. pradžioje dvaras lietuvių literatūroje buvo pradėtas vaizduoti kaip šviesos, mokslo bei šilumos šaltinis. Itin ryškiai dvaras pavaizduotas Kristijono Donelaičio, Šatrijos Raganos bei Vinco Mykolaičio – Putino kūriniuose.
Grožinės lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis epinėje poemoje „Metai“ dvarą vaizduoja gan neigimai, kaip ydų ir nuodėmių šaltinį. Pats autorius būdamas valstietiškos pasaulėžiūros žmogus, poemoje pavaizdavo santykius tarp „viežlybųjų“ būrų ir dvaro gyventojų - ponų. Kadangi K. Donelaitis gyveno Mažojoje Lietuvoje, kurioje daugiausiai gyveno evangelikai liuteronai, o kaip žinia, ši krikščionybės kryptis skatino gyventi darbščiai, saikingai, kukliai, religingai bei pasikliaujant dieviškąja tvarka, tai dvare gyvenantys žmonės vaizduojami kaip nesilaikantys krikščioniškos moralės normų. Jis aprašo pagrindines jų nuodėmes – girtuokliavimą ir persivalgymą, o tai yra nepriimtina būrams, kurie gyvena pagal Dievo nustatytą tvarką. Ponai ir būrai yra mokomi lakštingalos motyvu, kuri gyvena kukliai ir paprastai „Riebūs mūs lašiniai bei dešros tav nepatinka, Ir keptų bei virtų valgių mūsų nenori.“ Žmonės skatinami atsigręžti į gamtą ir pasimokyti iš jos gyvenimo principų. Be to, poetui didelę įtaką darė ir pietistų idėjos, raginusios pasitenkinti tuo, ką davė Dievas „Tu, žmogau niekings! mokykis čia pasikakyt“.“Metuose” palyginti daug rašoma apie būrų ir ponų valgius. Taip pat, moralinį ponų nuopuolį Donelaitis pavaizduoja kalbėdamas apie neįprastus lietuviams ponų valgius. Plačiau apie ponų virtuvę pasakoja Pričkus „Rudenio gėrybėse“ užsukęs į ponų namus, stebi ponų vaišes ir elgesį prie stalo. „Daug yr ponpalaikių, kurie kasdien įsirėmę/Kabiar ir varles visokias svetimas ėda…“. Donelaičio aprašytame pasaulyje pagal luominę padėtį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!